Kampanijos “Vilties laukai 2015/2016” finalas

2016 gegužės 7d. 10.00 Vilniuje nacionalinio Gailestingumo kongreso metu  Pal. Kun. Mykolo Sopočkos hospisas pakvietė draugus ir pažįstamus į Kampanijos „Vilties laukai 2015/2016“ finalą.

Renginio programoje skambėjo temos: „Artimo žmogaus liga ir kančia – tai dovana ar prakeiksmas“, „Atleidimas, kaip Dievo Gailestingumo patyrimas ir suteikimas“, kurias nagrinėjo kunigas ir  mokslo daktarė.

Mūsų Kauno hospiso namų komandą vilniečiai pasitiko labai šiltai: gavome po narcizą įsisegti, gavome vertėjo aparačiukus.

Mus iškart pasitiko ir globojo Anetė, Vilniaus hospiso direktorės dešinioji ranka. Kvietė užeiti, ieškojo vietų, kur atsisėsti.

Vėliau pertraukos metu, savanorė aprodė mums visą Vilniaus hospisą: patalpas, pacientus.

Klausėme koncerto. Susikibę rankomis dideliu ratu APKABINOME hospiso pastatą.

Labai jautru. Labai šventiška.

O kokia palapinė su vaišėmis mus pasitiko!Iš konferencijos pranešimų pasižymėjome sau keletą kunigo ir mokslo daktarės minčių:

„Atleidimas yra toks pat senas kaip ir nuodėmė.

Žmogaus gebėjimas atleisti priklauso nuo jo valios. Dievas suteikia gebėjimą atleisti kiekvienam, kuris atveria savo širdį, parodo norą atleisti.
Norėdami atleisti vien tik savo pastangomis negalime, turime tai daryti kartu su Dievu, nes kitu atveju manysime, kad Dievas neįgalus . Bet Dievas vienas, be mūsų valios irgi negali to padaryti.
Kaip išmokti atleisti:
– svarbiausi yra nesmerkti
– mylėti
– palikti Dievui erdvės.
Nepagydoma liga ir kančia yra bausmė ar dovana?
Jei susipykę šeimos nariai susitaiko, kai vienas iš jų suserga nepagydoma liga tai gal kančia yra dovana?
Labai svarbu ugdyti gailestingumą tarp jaunų žmonių.“

Prie mūsų taip pat priėjo sesuo vienuolė Michaela, vadovaujanti hospisui. Mus užkalbino. Bandė kalbėti lietuviškai su mumis.

Iki šiol  dar dabar šiurpas eina per kūną.

Buvo viskas labai LABAI.

Privatumo nuostatos

Lankydamiesi mūsų svetainėje sutinkate, jog naudojame slapukus, kurie užtikrina sklandų naršymą