Mūsų darbuotojai ir savanoriai pasižymi visais brandžios asmenybės požymiais: draugiški, bendraujantys, nuolaidūs, paslaugūs, šilti, patiklūs, atsakingi, organizuoti, atkaklūs, patikimi, stropūs, ramūs, pasitikintys savimi, saugūs, kūrybingi, smalsūs, meniškai jautrūs.
Tarnaujant ir dirbant prie sunkiai sergančių, nebepagydomų ligonių kiekvienas turi galimybę vystytis į rodos nepasiekiamą dvasinį idealą.
Skaitant savanorių ataskaitas apie padarytą darbą nenustoji stebėtis pasiaukojančių žmonių charizma.
Savanorių koordinatorė Kristina apie savanorių skirstymą: „Aš visada deleguoju savanorį pas pacientą ir visada ataskaitoje pamatau, kad Jis ne tik nudirbo daugiau, bet Jo buvimas buvo daug prasmingesnis, negu atliktas darbas“.
SAVANORIŲ NUDIRBTŲ DARBŲ APRAŠYMAI:
DVASINĖ PALYDOVĖ AUDRONĖ bičiuliškai lankė: 05-12d. 17.10-17.40 val. Aplankyta Valerija.
„Pagal ankstesnį mūsų susitarimą, nuvežiau krepšį darželio gėlių namų išpuošimui sesers sutiktuvėms.
Klientę radau aktyviai besidarbuojančią virtuvėje – ruošė maistą sesers sutiktuvėms. Džiaugėsi gautomis gėlėmis, sukomponavome keturias gėlių puokštes, – vazas nešiojome, dėliojome po kambarius, kompovavome, diskutavome, kaip geriau.
Abi likome patenkintos gautu rezultatu – procesas buvo džiugus abiems. Išmečiau senas puokštes, ploviau vazas, merkiau naujas gėles. Išnešiau šiukšles.
Valerija maloni ir energinga, reikli komponuojant puoštes, bet sukalbama, pilna malonių rūpesčių belaukiant sesers.“
05-29d. 13.40-14.50 val. Aplankyta Lilė.
„Nuvežiau vaisių kokteilio, valgymui paruoštų ir supjaustytų salotų bliūdą, bambukinio pluošto naujus bridžus (džiaugiuosi, kad galiu juos padovanoti).
Lilė iš karto ėmė valgyti vaisių kokteilį – klausė smulkiai iš ko padariau, turėjau viską išvardinti. Tiko. Kalbėjome, kaip vertina savo sveikatos būklę, kokius tada jausmus ir emocijas junta.
Lilė įvardijo, kad išmoko gyventi šia diena, nebeturi planų ir lūkesčių į priekį, tai ją išvarytų iš proto. Pasidžiaugiau jos stiprybe.
Dar išsakiau savo pastebėjimą, kad po gimtadienio iškylos (Snow arenoje), ji man labai sustiprėjusi vidumi – Lilė labai tam pritarė, nes tai buvo jai įrodymas, kad savęs neturi teisės „nurašyti“.
Klausė, ar turiu laiko, pasakiau, kad ne, nes neturi duonos, bet išsikeps blynų ir jie bus vietoj duonos, išsivers.
Pokalbis nuotaikingas, labai atviras ir nuoširdus.
Grįžus namo, buvo neramu, kad Lilė palikau be duonos, o aš kaip tik buvau gavus jos dovanų – namuose keptos. Todėl…“
15.20 -15.25 val. Pasiėmusi duonos ir keptų vištos sparnelių (irgi dovanotos), vėl nuvykstu pas Lilę.
„Linksmai Lilė mojuoja man pro langą. Įvirstu su duona ir vištossparneliais, Lilė jau valgė virtuvės kriauklėje salotas (ten jas buvau palikusi jos prašymu), taigi duonelė ir sparneliai buvo laiku ir vietoje, paaiškinau, kodėl neturi man nieko sumokėti ar jaustis skolinga.“
06-01d. 19.20-20.40 val. Aplankyta Eugenija.
„Nuvežiau jazminų + ramunių puokštę, salotų, sukatžolės – pasidžiovinimui, kaulažolės – pamėginimui kompresams, šalavijo, melisos – arbatai.
Eugenija, kaip visada pasitinka su šypsena, droviai, atsiprašydama, kad vargina. Darėm puokštes, merkėm gėles, apžiūrėjome jos žydinčias sanpaulijas, palergonijas, pasitarėme, ką galima padaryti su kaulažolės lapais. Labai džiugus užsiėmimas mums abiems.
Sudėjome į šaldytuvą salotas. Šiandien Eugenija jautėsi žymiai geriau (neskaudėjo strėnų), bet spaudimą širdies pusėje jautė (tik po procedūros pasakė, kad jis buvo stiprus, tarsi replėmis spaustų).
Su bendra abiejų malda perėjome prie procedūrų – su Altajaus žolių balzamu, „Živokostu“ pateptos strėnos, klubai, pečiai, nugara, vėliau pėdos ir keliai, su balzamu pateptas krūtinės plotas. Užbaigėme Padėkos Malda.
Po procedūros jautėsi Eugenija atsipalaidavusi, palengvėjusi, negalėjo patikėti, kad praėjo visiškai krūtinės skausmas. Laikas su Eugenija praėjo nepastebimai greitai ir lengvai – jaukus šeimyniškas pasibuvimas suteikė abiems pusėms gerų emocijų, pastiprino Meilės jausmą.“
SOCIALINĖ DARBUOTOJA LIJANA padėjo gedėjime:
2016-06-13, 15-40-17-40
„Nusipirkau bandelių kepyklėlėje ir po valandos sumaniau nuvykti į namus. Elena atvėrė duris, pakvietė, apsikabinome. Pakvietė atsisėsti, norėjo, kad sėsčiausi šalia.
Dalijosi išgyvenimais, atnešė ką tik mirusios dukters įrėmintą nuotrauką. Dalijosi išgyvenimais, paskutinėmis dukters gyvenimo akimirkomis, prisiminimais, kaltės jausmu. Keletą kartų pakartojo, kad per vėlai mūsų hospisą surado, buvo sunkių akimirkų, kai jautėsi visiškai viena, neturėjo kam paskambinti.
Pokalbis lengvėjo, momentais jautėsi nuotaikos išskaidrėjimas, optimizmo gaidelės. Kalbėjom tikėjimo klausimais, Elena turėjo klausimų man, kada pas mane gyvenime atsirado Dievas.“
SAVANORĖ VITA slaugė: 2016-06-13/14 dienomis
„Pirmadienį ir antradienį buvau pas p. Janiną. Kaip visada, prieš šildant valgyti, trumpai pasikalbam. Kas gero, kas naujo, kas daržuose auga.
Nupasakoju trumpai, ką aš veikiau per tą laiką. Savaitgalį jų šeima (su močiute kartu) praleido sodyboje, nakvojo ten. Sodyba netoli nuo Kauno, prie vandens. Ir savų braškių jau valgė. O sekmadieniais močiutę marti išmaudo.
Viskas švaru, tvarkinga. Ir maistas įvairus, įdomus, dažnai būna daržovių troškiniai su vištienos gabaliukais. Dabar visko, kas palikta nešildau, tai suvalgo viską.
Galbūt ir daugiau pasišnekėtume, bet kiek pakalbėjus, sako: negaliu kalbėti. Na, bet pailsi ir vėl ką nors pakalba.“
Kristina Kl. bendravo: 2016.06.14, 10.00 – 11.30
„P. Jadvyga miegojo, po to, prabudusi nelabai norėjo bendrauti, bet, praėjus keleta minučių, pradėjome kalbėti, atsakė į mano klausimus, atsisėdo savo lovoje ir pasižiūrėjo. Vėliau atsigulė savo lovelėje ir atsisuko į mane :). Dar keletą minučių abi patylėjome, po to tyliai aš padainavau savo mėgstamą dainelę, o p. Jadvyga
Savanorė Reda tvarkė butą: 2016.06.14
„Sveiki, pas Gražiną nuvykau 12val., radau dvi socialines darbuotojas, jos išėjo kaip aš atėjau. Labai šilta moteris apie daug ką kalbėjom išvaliau tik sekcijos viršutinę lentyną išploviau taures, sumokėjom mokesčius, labai daug kalbėjom, juokėmės, be galo šiltas žmogeliukas.
Paprašė, kad su ja atsigerčiau kavos, suvalgėm po ledų porciją, sakė labai noriu ir liepė paimti iš šaldiklio, kavą gėrėme kitame kambaryje prie atviro lango.
Atsigėrėme, pavartėme „Iki“ žurnaliukus, paklausiau, ar mėgsta vaisius, nes šį puslapį labai kažkaip pervertėm greitai paskubom, sakė labai, paklausiau, ar mėgsta braškes, nusišypsojo, pasakė taip, o aš kaip tik ryte buvau gavusi dovanų braškių naminių, pati skyniau laukuose, tai pavaišinau.
Ji paskui sako aš tau kai ką pasakysiu, aš taip žiūrėdama „Iki“ žurnaliuką norėjau braškių ir galvoju kaip norėčiau, kad kas nors nupirktų ir pradėjom juoktis kartu, aš ir jai sakau reikia tik labai norėti, o ji sako o kaip norėčiau, kad rytą atsikelčiau ir eičiau, sakau būna stebuklų…“
Savanorė Dijana džiugino ir ramino: 2016-06-13.
„Buvo šilta. Pas Gražiną bute gana tvanku, oras slogus. Šį kartą atėjau su jazminais. Uoslės pojūtis – per jį galima ją pradžiuginti.. Uosto godžiai. Užsidegėm trumpam ir aromaterapinę žvakelę.
Gražina buvo šiek tiek įsitempusi dėl rytojaus vizito į banką. Kaip supratau, ji jau metai laiko nebuvusi lauke. Penktas aukštas labai anksti apribojo jos galimybes išeiti į lauką..
Taigi pirmiausia, kaip tikros moterys, puolėme naršyti spintas, prisiminti vasarinius rūbelius. Jie gerokai užsigulėję, praradę spalvą. Surastą tinkamą palaidinukę šiek tiek praskalbiau, padžioviau vonioje.
Apsistojom pokalbiui miegamajame prie lango. Gražina paprašė puodelio kavos, aš gėriau arbatėlę. Pamasažavau jos delnus, galvą, nugarytę… Kiek suprantu, kava jai suaktyvino inkstų veiklą – sunku nusišlapinti, spazmuoja, jaučia skausmą. Padėjau judėti – pasilenkti ir vėl išsitiesti. Nuolat atsiprašinėjo dėl savo negalios… Raginau ją nesivaržyti, paverkti.. Ji taip ir padarė… Pasimeldėm kartu garsiai.
Nuvežiau ją į svetainę, pristūmiau kiek įmanoma tiksliau prie jos prietaisų. Neramu ją tokią bejėgę paliekant vieną. Manau, jai jau reikėtų atsipalaiduoti nuo visų jos buities rūpesčių.. Dabar ji taip koncentruota į kiekvieną smulkmeną kur kas stovi… Tai suryja jos paskutines jėgas…
Taip ir prabėgo tos dvi valandėlės. Išėjau 14 val.“
Įvairūs asmenybės tobulėjimo kursai bei seminarai, internetinė ir popierinė spauda, knygos siūlo įvairių būdų KAIP TAPTI ASMENYBE.
Įdomu, per kiek laiko visi minėtoje erdvėje siūlomi būdai padeda asmeniui tapti asmenybe? Ar šie būdai iš tikrųjų efektyvūs? Ar siekiantis tobulumo žmogus randa atsakymus į keliamus reikalavimus? Kažin.