Būdai padėti  sunkai sergančiam ligoniui. 5. Osteopatija

Kauno hospiso veikloje dalyvauja įvairiausių profesijų specialistai.

Kiekvienas iš jų mėgina pritaikyti  žinias ir padėti sunkiai sergantiems, nebe pagydomiems paliatyviems ligoniams oriai gyventi visa jiems skirtą laiką. Suteikti visokeriopą komfortą jiems ir jų artimiesiems.

Daugiau nei metus džiaugiamės GYDYTOJOS NEUROLOGĖS OSTEOPATĖS Gitos Šležienės savanoriško darbo rezultatais. Pacientai tampa aktyvus, sumažėja skausmai, atsipalaiduoja spazmai.

„OSTEOPATIJA tai filosofija, menas ir mokslas apie žmogaus sveikatą. Ji paremta fundamentaliomis žiniomis apie žmogaus organizmo anatomiją, fiziologiją, biomechaniką,“ – dalinasi gydytoja Gita Š.

Osteopatijos gydymo principas – rankų pagalba, minkštomis ir neskausmingomis manipuliacijomis aktyvuoti vidines apsaugines kūno jėgas kurios suteikia impulsą savarankiškam balanso atsistatymui.
Rankos – tai pagrindinis osteopato įrankis, ugdant jų jautrumą apčiuopiami kūno audinių struktūriniai ir temperatūros pokyčiai dėl kurių sutrinka normali skysčių apytaka ir vystosi osteopatinis pažeidimas.

Osteopatijoje kūnas vertinamas kaip vieninga sistema kurios fizinis, psichinis ir dvasinis aspektai turi funkcionuoti darniai, tik tuomet bus užtikrinta Sveikata.

Osteopatinis gydymas gali būti taikomas nuo pirmųjų gimimo akimirkų iki pat gyvenimo pabaigos, tai švelnus, bet veiksmingas būdas pagelbėti geriau jaustis ir atskleisti savo potencialą bet kuriam iš mūsų.

Tai tik maža smiltelė informacijos iš to milžiniško kiekio kurio neįmanoma perteikti trumpoje apžvalgoje.

„Kartais geriau tiesiog pabandyti,“ –    ragina gydytoja Gita.

Kauno hospiso namų sunkios būklės 21 metų pacientę gydytoja pasikviečia pas save į kabinetą osteopatiniam seansui.

Mama  pasakoja: „Nuo pat gimimo turime baisią diagnozę. Pagal gydytojų prognozes kūdikėlis galėjo išgyventi tik iki metų.
Bet šeimos  pastangų dėka mergaitė džiugina šeimą jau 21 metus. Tiesa, ji savarankiškai nesėdi, nestovi, nekalba.“

Šeima visą gyvenimą ieškojo ir taikė įvairiausius būdus, kad galėtų mergaitei padėti. Ir kai

Kauno hospiso namų komanda paminėjo osteopatiją – kilo didelis noras išmėginti šį nepaprastą būdą. 

„Atvykę į gydytojos kabinetą, paguldėme dukrelė ant stalo, osteopatė uždėjo ant mergaitės galvos savo rankas.

Stebuklai pasipylė nuo pat pradžių – visada įsitempusi svetimoje aplinkoje dukrelė gana greitai nusiramino: 3-5 minutes ir atsipalaidavo stebuklingose gydytojos rankose.

O seanso pabaigoje teigiamai emocingai su padėka įsiliejo į mūsų su gydytoja pokalbyje,“ – dalinasi turinčios sunkią negalią mergaitės mama.

Namiškiai pastebėjo mergaitės žvalumą, atsipalaidavimą, gerą nuotaiką.  Gydytoja savanorė pasiūlė keletą seansų kas antrą savaitę.

Šeima dabar gyvena nuo seanso iki seanso viltingame laukime.

Privatumo nuostatos

Lankydamiesi mūsų svetainėje sutinkate, jog naudojame slapukus, kurie užtikrina sklandų naršymą