Hospisai – žalia šviesa gyvenimui

Hospisai Europoje ir Lietuvoje

„Vienas žmogus, esantis šalia kito, gali pakeisti pasaulį“, – sako Gailestingojo Jėzaus kongregacijos sesuo Michaela Rak, prieš 5 metus įkūrusi pirmąjį hospisą Lietuvoje.

Žodis „hospisas“, kilęs nuo lotyniškojo žodžio „hospes“ (liet. svetingumas) – tai namai nepagydomai sergantiems ligoniams, kuriuose jie apsupami neatlyginama globa, meile ir laisve gyventi oriai.

Tarptautinį paliatyvios slaugos namų standartą, pagrįstą trijomis taisyklėmis: meile, neatlygintina globa ir lygybe, XX a. Anglijoje sukūrė socialinė darbuotoja Cicely Saunders.

Ši iniciatyva uždegė žalią šviesą hospisams kurtis visame pasaulyje: JAV, Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje, Lenkijoje, Kanadoje, Afrikoje ir kt. C. Saunders sukeitė įprastus akcentus, didžiausią dėmesį atkreipusi į ligonį, o ne į ligą.

Nepagydomai sergantys ligoniai išgyvena dideles fizines, dvasines, psichologines kančias, o tą matydami kenčia jų artimieji.

Hospisuose tokie žmonės, taip pat ir vaikai gauna visapusišką pagalbą net ir po artimojo netekties.

Hospisai skinasi kelią ir Lietuvoje.

 Prieš kelerius metus Žanna Jankovskaja atidarė Kauno namų hospisą, teikiantį paslaugas ligoniams jų namuose, Šiauliuose gydytojos Loretos Rasutės Rezgienės pastangomis atvėrė duris Šiaulių paliatyviosios pagalbos ir slaugos centras.

Klaipėdoje Mažesniųjų brolių ordino Lietuvos šv. Kazimiero provincija įkūrė viešąją įstaigą „Šv. Pranciškaus onkologijos centras“, kuriame teikiama psichologinė, socialinė ir emocinė pagalba ligoniams ir jų artimiesiems.

Daugiau – Rasos Baškienės straipsnyje www.bernardinai.lt »»

Privatumo nuostatos

Lankydamiesi mūsų svetainėje sutinkate, jog naudojame slapukus, kurie užtikrina sklandų naršymą