Savanorio nuotykiai

Aš noriu gyventi, kad galėčiau ištyrinėti naują
dabar prieš mane atsiveriantį pasaulį

Oscar Wilde

 

Nesame tobuli. Bet nuoširdžiai pasirengę padėti hospiso pacientams.

Daug studijuojame įvairiuose kursuose, mokymuose, dar daugiau išmokstame iš iš pacientų, kuriuos lankome.

 
Mūsų savanoriai yra įvairaus amžiaus, įvairių profesijų, įvairių charakterių bei temperamentų. Kiekvienas ateina pas pacientą su savo patirtimi, savo žiniomis.
 
Dalinamės  suaugusio savanorio, turinčio inžinerinį išsilavinimą, nuotykiais savanorystės kelyje.

 

KOŠĖS VIRIMAS:

Pas Gražiną šį kartą man teko „sublizgėti” kulinarijos srityje – vaišinau ne tik pacientę, bet ir jos giminaitę.

Kaip tik planavau virti grikių košę ir ji būtent grikių košės paprašė. Mano mama visada matuoja kruopas puoduku, o man patinka pataikyti be matavimų. Kartais pavyksta. 🙂

Košę pagal Gražinos patarimą papildėme svogūnais ir mėsyte su lašinukais, ir sviestą dėjom… Na, košė gavosi tokia, apie kuria sako „sviestas sviestuotas”, ir gavosi vos ne pilnas puodas, visiems užteko. 🙂

MANKŠTA:

Galiu pasidalinti džiaugsmu. Nors ir nieko spec. nebaigęs, bet pacientė man leido (aišku, ji rizikavo) 🙂 kartu pasportuoti. Ji man pasakinėjo kur ir kas, o as stengiausi atlikti pratimus.

Gerai, kad domėjausi Bushido kova, tas man kažkiek kompensavo specialaus išsilavinimo trūkumą ir padėjo susigaudyti. 🙂 

Pastebiu, kad moteris dažnai daro judesius su visai kitokia nuotaika, ne silpno ligonio, bet psichologiškai ir emocingai, kaip tai daro sveikas žmogus.

Man atrodo, kad ji galėtu suteikti psichologinę pagalbą, nes turi daug vidinės dvasinės stiprybės bei žinių ir patirties.

Galėtų būti savanore (man kažkodėl atrodo, kad ir norėtų). Jį papasakojo ką ir kaip daryti ir atlikom tris pratimus kojom ir šonų raumenims, kad būtu lengviau išlaikyti padėtį vežimėlyje.

KNYGOS SKAITYMAS:

Pradėjau skaityti knygą Danguolei dar praeitą ketvirtadienį. Tą dieną buvo sielovados paskaita savanoriams.

Tai nedaug spėjom perskaityti, nes buvau pas pacientę prieš paskaitą. Atėjus, pamačiau Danguolę gulinčią lovoje, kaip ir dažniausia.

Net paklausiau, ar sėdi dieną vežimėlyje, nes tik vieną kartą pataikiau, kada ji sėdėjo.
Tiesa, tada man pasirodė, kad sėdint jai sekėsi sunkiau kalbėti. 

Knyga, kurią savanoriai skaito Danguolei, ypatinga, jos autorė sirgo nepagydoma liga ir tema, kurią skaitom (Liga – tai Dievo bausmė ar malonė?), man padarė didelį įspūdį.

Net neabejoju, kad pacientei taip pat.Tuo labiau, kad joje paliesta daug svarbiausių kiekvienam temų. Sekančią temą pradės tikriausiai kažkas kitas, teks perskaityti savarankiškai, ką be mane perskaitys.

Tai Jurgos Ivanauskaitės knyga VIRŠVALANDŽIAI.
Man tokia forma savanorystės labai patiko.

Bet gali būti, kad kas nors iš ligonių mano skaitymo neišgirs gerai, tada turėsiu „statyti balsą” ir „dikciją, bet kol kas Danguolė pasakė, kad viskas gerai.

PACIENTŲ LANKYMAS LIGONINĖJE IR REMONTO DARBAI JŲ NAMUOSE:

Užvakar buvau pas Aldoną ir Stanislovą slaugos ligoninėj. Aldona pamiršo, o Stasys buvo Kalniečių poliklinikoje, darė tyrimus…

Pradžia nelabai sklandi, bet neapsisukau išeiti, aišku ir neišvažiavau. Nors jau vos ne išvažiavom į parką, pagal Aldonos pasiūlymą, jutau, kad man reikia pasilikti, kol grįš pacientės neįgalus vyras.

Stasys greit atvyko. Pabendravom, Vyriškis juokavo, kaip visada, apsimesdavo nepaklusniu, bet pripratusi žmonelė nereagavo labai kritiškai ar „pedagogiškai“ į tą jo „nepaklusnumą“.

Pabaigoje Stasys mane net palydėjo iki autobuso stotelės netoliese. 
Dabar liko, kol Aldona su Stasiu randasi ligoninėj, panaikinti pelėsius, o tapetų klijavimą galima, jei nespėsiu, pabaigti ir jiems sugrįžus. 

TOKIE TOKELIAI. 

Privatumo nuostatos

Lankydamiesi mūsų svetainėje sutinkate, jog naudojame slapukus, kurie užtikrina sklandų naršymą