[vc_row][vc_column width=”1/2″][vc_single_image img_size=”full” style=”vc_box_outline” image=”id^11354|url^http://www.hospisopagalba.eu/wp-content/uploads/2017/09/emilija.jpg|caption^null|alt^Pacientės Emilijos laiškas|title^Pacientės Emilijos laiškas|description^Pacientės Emilijos laiškas”][/vc_column][vc_column width=”1/2″][vc_column_text]
Suffering from a terrible illness, pain and fear of the end of life, the woman opened up easily, each time marveling at the extraordinary activity of Kaunas Hospital.
The family took great care of her. We attended conversations, spiritual support, book discussions and various therapies: dance-movement, aromatic oils, poetry, massages, occupational therapy.
Congratulations on all the holidays: September 1, St. Christmas, name day, birthday. We celebrated with therapeutic puppies, guitar, cakes, flowers, gifts.
The patient’s life changed, the gloomy anticipation of the end became a joyous celebration. She sincerely waited for the volunteers and even sometimes reproached if someone didn’t visit in a matter of days. We became close friends.
Ir štai nepagydomai serganti moteris, kurios galūnės vos juda, parašė mums laišką. Ji pergyveno, kad nepavyko perduoti tikros emocijos, visų jausmų, kad ranka sunkiai juda ir gali būti, kad ką nors parašė ne taip, kaip norėjo… [/vc_column_text][vc_column_text]
Let's read.
„Dėl ligos esu prikaustyta prie patalo – matau besikeičiančią gamtą tik pro langą, esu priklausoma nuo kitų.
A hospice appeared in my life a year ago. True, at first I looked at them with a bit of distrust: it was unusual for strangers to take care of me for free.
Greit pajutau, kad jie tapo man labai artimais, kiekvieną savaitę laukdavau Audronės, Mindaugo, Drasutės ir kitų savanorių.[/vc_column_text][/vc_column][/vc_row][vc_row][vc_column][ultimate_heading main_heading_color=”#2d2d2d” sub_heading_color=”#2d2d2d” alignment=”left” main_heading_font_family=”font_family:Open Sans|font_call:Open+Sans” main_heading_font_size=”desktop:20px;” main_heading_line_height=”desktop:28px;” main_heading_margin=”margin-bottom:-10px;” sub_heading_font_family=”font_family:Open Sans|font_call:Open+Sans” sub_heading_font_size=”desktop:14px;” sub_heading_line_height=”desktop:23px;”]Kai Kristina (savanorių koordinatorė) pasiūlė sugalvoti norą ir pasirinkti kelionę į kurią nuveš Hospisas su jų naujuoju autobusiuku, pasirinkau kelionę į bažnyčią.
But what surprise and joy awaited me, I didn’t even dream in a dream.
Hospice decided to take me to Pazaislis “Zoline's” indulgences.
On the agreed day, the bus and a whole platoon of volunteers took me home.
Diena pasitaikė šilta, saulėta. Link Pažaislio traukė būriai žmonių. Įsitaisėme lauke, po liepa visi būriu – Hospiso savanoiai ir aš pačiam priekyje.
The Mass was amazing, the Bingel Choir sang. I accepted communion.
I was glad about the beauty of Pazaislis: green nature.
I felt like I wasn’t alone, I was cared for by so many people.
Labai ačiū visiems, kurių dėka rieškučiais pasisėmiau tiek gerų ir nepamirštančių įspūdžių. Emilija P.”
[/ultimate_heading][/vc_column][/vc_row]
