Šio šeštadienio ankstyvą rytą hospiso savanoriai ir darbuotojai susitiko Pažaislio šilo aikštelėje prie Kauno marių. Mūsų jau laukė ir pasitiko 5 LSMU reabilitacijos klinikos podiplominių studijų būsimi terapeutai. Kaip patys prisipažino, dar prieš keletą dienų atvyko čia, į šį šilą, paruošti mums vietos: apžiūrėti, surinkti šiukšles ir laukti susitikimo.
Jau seniai buvome girdėję apie miško terapiją ir jos naudą žmogui. Ir štai čia, žaliam Kaune, kuriame čia pat ir miestas ir šilas, ir miškas, ir viskas aplinkui žalia ir gyva.
Šiam nuostabiam patyrimui susirinko daugiau negu 30 savanorių su šeimomis, darbuotojų bei pacientų. Mes patys visada skubėdami padėti sunkiai sergančiam pacientui ir be atokvėpio minutės pervargusiems artimiesiems, šį kartą šie nuostabūs Miško terapijos vedliai: Jonas Baziukas, Ruta Lukianskyte, Vaida Trakimaviciene, Indrė Kava, Edita Mašanauskienė skubėjo padėti MUMS: darbuotojams ir savanoriams.
Net 4 valandas sustabdėme savo vidinius laikrodžius ir lėtai išjautėme visus 5 savo pojūčius. Moksliniais tyrimais pagrįsta, kad miško ore įkvepiami mikroskopiniai dirvos komponentai (bakterijos Mycobacterium vaccae) veikia panašiai kaip antidepresantai, o gamtos garsų klausymasis atpalaiduoja. Ir tai tik dalis to, ką galime išreikšti žodžiais. Nes visi jaučiamės taip, lyg pamatėme Mišką visai kitu žvilgsniu. Gavome pailsinti savo kūnus ir emocijas, ir mintis nukreipėme į tai, kas yra šalia mūsų dar didingesnio sukurto.
Dalinomės gardžia žolelių arbata ir dėkojome sau, savanoriams, miškui, terapeutams ir visiems esantiems kartu su mumis.

Prisiminimai iš miško terapijos: https://www.facebook.com/share/v/ecAtGbbbPp7bkKNE/