Feelings are a very powerful force

Feelings are one of the strongest forces acting on human behavior. We react to the situation first with feelings, and only then does the mind turn on. Feelings are far more powerful than the mind. Feelings can be very dangerous if you are unable to manage them.

If we do not recognize them, they affect us through the subconscious. In other words, feelings control us, not us them.

In such cases, we act impulsively / strangely / incomprehensibly even to ourselves… Why? Because we didn’t know who we were dealing with. On the other hand, it is feelings that make our lives "colorful". And each feeling has its own purpose / function. The most important function of feelings is to help you adjust. Therefore, there is no way to try to get rid of any feeling, even if it seems very unpleasant.

All you have to do is control it and point it in the right direction. Emotion management starts with recognition.

After recognizing / naming a feeling, we choose a “strategy” for what to do with it

We do nothing (when the feeling is adequate and kind of useful) or even enjoy
Unloading elsewhere where "non-hazardous" (sports, firewood splitting, talking, writing, arts,…)

Stopping / changing (inadequate, too strong, dangerous feelings) ("fire")
By all known means and as diverse as possible

Stop using appropriate means (do not add kerosene to the fire)
It is important that the number and strength of the measures match the strength of the feeling.

Stop as soon as possible. Feelings are inert, the longer it lasts, the harder it is to stop
We learn to wait for the result, to notice small changes, not to quit working halfway

We don’t stop healthy feelings. We do not suppress or run away from all feelings

First I stop, then I look for reasons (I extinguish first, then I look for a burner)
"Fire protection" - breaking away from stressful things and creating a great counterweight constantly (don't mention pedals - the bike doesn't ride)

PEARS OF PEACE
(arsonists) 

Chemistry

Finding peace with the help of alcohol, tobacco, sedatives or other intoxicants is the same as treating toothache under anesthesia.

Gambling, shopping, adrenaline entertainment and much more work in a similar way - only here is the external "chemistry" not the external one.

Smart technology

Television - advertising. (poisons from antidotes)
Computer - stagnation.
Mobile phones - non-off…

Humility

We are constantly trying to change everything around ourselves, instead of accepting it as it is.

We demand that other people show their love and attention to us the way we want them to.

We want success to come exactly as we painted our imagination.

And we don’t see what we have at all. I don't see and don't appreciate…

We keep trying to make the dog moan and the cat bark…

And with those of our categorical demands, we completely put an end to peace.

HERE AND NOW

Peace exists only here and now. There and there it is not.

"There" - worries, unfinished business, unresolved problems await us… Looking to the past brings either feelings of guilt ("why didn't I do it") or frustration today ("then it was so good"). Looking to the future feeds anxiety ("how will it be? What if it's bad? How to avoid that bad?") Or brings frustration (when things don't go as I expected)

The past is over, you will not change it.
The future has not yet come, and it is unclear what it will be (if any)

When we live for something (children, careers,…), we lose the only moment we can change - here and now. The only moment we actually live. The only moment that makes our existence meaningful (that's why we are afraid to die - because we feel so inexperienced)

Focus on self-control…

We are constantly surrounded by many things. This is a huge amount of information.

Focusing like a powerful filter constantly works and selects what is really important to us and what comes first.
Bet jis visuomet labiau linkęs atringti „blogus“ dalykus, problemas, kurias reikia spręsti.

Netreniruojamas dėmesys gali pradėt ir visai ignoruot „gerus“, ramybę nešančius dalykus.
Būdami čia ir dabar, ramybę įsileidžiame per visus penkis savo pojūčius.

Kiekvienas iš mūsų turim bent penkis būdus, kaip atrasti ramybę. Tai mūsų pojūčiai, kuriais apdovanotas mūsų kūnas. 

Rega, klausa, uoslė, skonis ir lytėjimas.

Šie pojūčiai – lyg durys, pro kurias į savo sielą įsileidžiame svečius. Kam atveriam duris, tas pas mus ir užeina…

PAMATYKIME RAMYBĘ.

• Jūra
• Kalnai
• Miškas
• Ežeras
• Kaleidoskopas
• Piešiniai ant drugio sparnų
• Vikšrelis kramsnojantis lapą
• Skruzdėlynas
• Boružėlės ant smilgos… 
• Snaigės
• Auksiniai lapai rudenį
• Žvakės liepsna
• Dangus
• IŠGIRSKIME RAMYBĘ
• Katino murkimas
• Švelnus lapų šnarėjimas
• Žiogų čirškėjimas pievoje
• Bičių dūzgesys
• Žolės šnarėjimas
• Tyla (tyla mes vadiname švelnius garsus).
• Mamos lopšinė. Arba prieš miegą sekama pasaka… Mylimo žmogaus balsas.

Kai kitą syk skubiai prireiks ramybės, padainuokit lopšinę patys sau. Ar bent balsu pasiskaitykit savo mylimą eilėraštį.

PALIESKIME RAMYBĘ

• Rasota žolė
• Smilgų viršūnes
• Ruplėta seno medžio žievė?
• Jūroje nugludintas akmenėlis?
• Kaip mažai mes skiriame dėmesio prisilietimams… Visą dieną prie ko nors liečiamės – žaidžiam „gaudymą“
• Rankos
• Pasaulis kupinas ramybės, tereikia ištiesti ranką ir ją paliesti.
• Apsikabinimai

PARAGAUKIME RAMYBĖS

• Beržų sula
• Medus
• Varškės sūris su kmynais
• Sultingą obuolį
• Miško žemuogė
• Juoda duona

Jūs negausite paragauti ramybės greito maisto restoranuose. Jos neįtraukia į meniu net ir prabangiausi restoranai. Ją tinkamai patiekti galime tik mes patys, savo namuose.

Norint paragauti ramybės, visai nesvarbu, ką valgai. Svarbu kaip valgai. Kai visas dėmesys sutelkiamas į maisto skonį ir aromatą…

UŽUOSKIME RAMYBĘ

• Žolelių arbata
• Pušų spygliai
• Levandos
• Jazminai
• Pavasaris
• Vaikystės namai
• Nušienauta pieva
• Alyvos
• Jūra
• Vasaros lietus

Atkreipkim dėmesį į savo kvėpavimą…

Tereikia keletą kartų lėtai įkvėpti ir iškvėpti, stebint, kaip vėsus oras glosto nosies šnerves, pripildo bronchus, plaučius, sušyla ir grįždamas atgal tuo pačiu keliu pamažu išsisklaido erdvėje aplink mus… mes galime įkvėpti ramybės, ir tuo pačiu dar ir iškvėpti įtampą…
Dar vienas begalinis ramybės šaltinis – būti mylimam ir mylinčiam.
Meilė – daugiau veiksmas, nei jausmas.

Gary Chapman
„Penkios meilės kalbos“

1. PALAIKYMO ŽODŽIAI

Palaikymo žodžiai tai:

• Komplimentai
• Pagyrimai
• Padrąsinimas
• Malonūs žodžiai
• Atleidimas (o ne praeities kilnojimas)

Norint padrąsinti, reikia įsijausti i matyti pasaulį to žmogaus akimis. Žinodami kas jam iš tiesų svarbu, parinksime tinkamus žodžius ir intonaciją.

Svarbu, kad vaikui augant palaikymo žodžiai nepavirstų kritikavimu ir ydų vardijimu. Pozityvus paskatinimas duoda daugiau naudos nei kaltinimas.
Kalbėjimas su supratimu, pagarba ir užuojauta apie paauglio draugus, pasirinkusius netinkamą kelią, duos daugiau naudos, nei jų smerkimas vaikui girdint.

Eksperimentas: kelis mėnesius garsiai girkite savo mylimą žmogų už tai, kas Jums patinka, ir nutylėkite tai kas jums nepatinka (nekritikuokite, neprikaišiokite ir net žvilgsniu neparodykite susierzinimo).

2. LAIKO LEIDIMAS KARTU

Veikla nesvarbi. Svarbu, kad ja užsiimame kartu ir skiriame VISĄ savo dėmesį kitam žmogui.

Svarbiausi bendros veiklos bruožai:

• Bent vienas iš jūsų nori tai daryti.
• Kitas neprieštarauja.
• Abu žinote, kodėl tai darote – buvimu kartu norite parodyti meilę.

Jei tai pokalbis:

• Palaikykite akių kontaktą.
• Kai klausotės, nebūkite užsiėmę kita veikla.
• Įsiklausykite į kito jausmus.
• Stebėkite kūno kalbą.
• Nepertraukinėkite (pojūtis, kad mane išklauso žymiai svarbesnis, nei patys protingiausi patarimai).
• Dalinkitės savo mintimis ir jausmais, ypač su vaikais.

Šeimai skiriamą laiką reikia planuoti !

3. DOVANOS GAVIMAS

Dovaną reikia parinkti tokią, kuri patiktų mylimam žmogui. Vaikui – dar ir galvojant apie dovanos naudą, kad ji būtų ir reikšminga, ir ugdanti.
Dovana neturi būti kyšis ar atlygis.
Dovana nebūtinai turi būti brangi. Dovanas galima ne tik pirkti, bet ir rasti arba pagaminti. (pvz., priskinti lauko gėlių, numegsti šaliką ir pan.)
Buvimas šalia žmogaus jam kritišku momentu (labai sunkiu ar džiugiu) yra viena iš didžiausių dovanų.

4. PASLAUGOS

Jei darau paslaugą iš baimės ar kaltės – tai ne paslauga, o pataikavimas ar vergavimas.
Leistis išnaudojamam – ne meilė, o išdavystė. Taip leidžiu kitam žmogui ugdytis nebrandžias savybes.
Patarnavimo meilė nėra lengva. Ji verčia daryti tai, kas kartais atrodo netinka mano vaidmeniui (pvz., vyrui plauti indus). T.y. Tenka laužyti stereotipus.
Didžiausią poveikį paslaugos padaro tuomet, kai jas darome būtent taip, kaip iš mūsų tikimasi. Pvz., jei vyrui didžiausia meilės išraiška atrodo žmonos pagaminta vakarienė, gražiai sutvarkyti namai jo meilės rezervuarą papildys žymiai mažiau, nei vakarienė, nors tai irgi patarnavimas…

Vaikams patarnauti reikia atsižvelgiant į jų amžių ir unikalius sugebėjimus. Daryti už vaiką tai, ką jis jau moka ar turėtų mokintis – reiškia gadinti vaiką. Bet nepadėti vaikui, kai jam sunku – reiškia apleisti vaiką. Kartais didžiausia pagalba būna palaikymas, paskatinimas, buvimas kartu atliekant sunkų darbą.
Patarnaudami vaikams turime nepamiršti ir juos mokinti patarnauti kitiems.

5. FIZINIS PRISILIETIMAS

Jei tėvai dažnai liečia, apkabina, bučiuoja, nešioja kūdikį, jo emocijos formuojasi sveikesnės.
Kiekvienam paaugliui – ir berniukui ir mergaitei- reikia abiejų tėvų meilės, tik pritaikytos pagal jų amžiaus poreikius. (Dauguma paauglių gėdinasi tėvų prisilietimų viešose vietose. Paauglius dažnai trikdo bučiniai ar apsikabinimai, todėl juos galima pakeisti į rankos paspaudimą, pečių pamasažavimą, “imtynes” ir pan.)

Jei paauglystėje mergaitei trūksta tėčio prisilietimų, ji pradeda ieškoti meilės už šeimos ribų ir dažnai įsivelia į pavojingus nuotykius su vyresniais vaikinais.
Jei žmogaus pagrindinė meilės kalba prisilietimas – didžiausia meilės išraiška apsikabinti jį, kai verkia.
Duoti kitiems galiu tik tai, ką pats turiu.
Mylėti kitus iš tiesų, kurti šiltus ir artimus santykius galiu tik tada, kai myliu save.

Tai ne egoizmas. Egoizmas – tai perdėtas savęs sureikšminimas kylantis iš baimės, kad manęs nieks nemylės (bijau, kad taip negausiu, tai iškart reikalauju).

Altruizmas/perdėtas pasiaukojimas – tik kita medalio pusė. Bandymas „nusipirkti“ ar užsitarnauti meilę geru elgesiu (bijau, kadnegausiu, nesijaučiuvertas, tad iškart „užbėgu už akių“ ir bandau pasigerinti).
Meilė sau irgi yra daugiau veiksmas, nei jausmas.

Palaikymo žodžiai.
Savęs pagyrimas, padrąsinimas, savo gerųjų savybių įvardijimas – mintyse ar garsiai; geros nuomonės apie save formavimas.

Dovanos.
Pats sau pasidovanoju tai, ko laukiu iš kitų. Gal nusiskinu sau gėlę, gal nusiperku sau mielą ar reikalingą daiktą. Mokausi pasiskirti sąžiningą biudžeto dalį ir sau, neaukoju savo svarbiausių poreikių dėl kitų.

Buvimas kartu.
Tai laikas, kurį skiriu buvimui su savimi. Laikas, kai galiu atsipalaiduoti, pailsėti, pabendrauti su savimi ar tiesiog užsiimti malonia veikla.

Patarnavimas.
Mokausi priimti kitų pagalbą ir patarnavimą. Mokausi paskaičiuoti savo jėgas ir neužsigriebti per daug pareigų. Mokausi paprašyti pagalbos.