Savanorystės įgūdžių tobulinimas

Kovo pabaigoje Kauno hospiso savanoriai mokėsi 2-jų dalių seminare „SAVANORYSTĖS ĮGŪDŽIŲ TOBULINIMAS“.


1-mą dalį „Savanorių kalbėjimo įgūdžių lavinimas“ vedė Robertas Šunokas – VšĮ „Oratorių mokykla“ lektorius, ilgametis seminarų, mokymų treneris.
 
Jis sako: „Jei Dievas davė mums ausis ir burną, tai mes visi galime reikšti savo nuomonę, bendrauti ir kalbėti viešai“. Savanoriai buvo nustebę,  kaip sunku nejausti įtampos kalbant viešai. Ypatingai šokiravo pasisveikinimo ir prisistatymo įgūdžių formavimo sunkumai!
 
Savanorė Dovilė: „Juokingiausia buvo, kad beveik visus savanorius pažįstam, žinom ir vardus, bet nesugebėjom pakartoti tokio paprasto sakinio:)))“
 
O kai Toastmasteris Robertas pristatė nepakartojamą žaidimą Godopoco, išaiškėjo, kad gyvenimiškų situacijų vaidinimas, paremtas improvizacija, iš tiesu pašalina stresą ir įtampą.
Savanoriai labia aktyviai improvizavo ir vietomis juokėsi iki ašarų.  Tuo metu lektorius įtemptai stebėjo ir koregavo veiksmus.

Kitą seminaro dalį „1-os pagalbos suteikimas“ vedė Monika Čiukšytė – VšĮ Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stoties paramedikė.

Ji mokė mus suteikti 1-mą pagalbą tam tikrais konkrečiais atvejais, gebėti įvertinti paciento anatominę, fiziologinę ir patologinę būklę, įvertinti paciento organizmo funkcijas, iš kurių vienai sutrikus kyla pavojus žmogaus gyvybei, teikti pirmąją medicinos pagalbą ūmių būklių, traumų ir pavojingų aplinkos veiksnių atveju sveikatos priežiūros specialisto priežiūroje arba savarankiškai.

Savanoriai stengėsi  iš visų jėgų: gaivino, mokėsi vartyti žmogų su epilepsijos priepuoliu, fiksavo traumuotas galūnes…

Kiekvienas savanoris suvokė, kiek svarbios yra šios praktinės žinios.

Ypatingai šokiravo pateiktos 1-mos pagalbos naujovės: negalima kratyti vaikų žemyn galva, kraujavimui iš nosies – ne vatą, o bintą tinkamiau naudoti, kad epilepsinio priepolio metu negalima žmogui į burną kišti kietų daiktų…

Seminaro PABAIGOJE kalba nukrypo į Kauno hospiso kasdienybę.
 
Svarstėme: kodėl nereikia duoti savo telefono Nr. pacientui, kaip bendrauti su pacientais ir jų artimaisias, kaip  įkalbėti reikalingam veiksmui.
 
Visą seminarą puikiai moderavo savanorė Ilona Lukoševičiūtė-Noreikienė. Ji kalbėjo apie TARNYSTĖS lyderystę, apie tai, kad Jėzus Kristus buvo tarnaujantis lyderis.
 
„Mums svarbu empatiškas konstruktyvus komunikavimas NUMETUS savo EGO…“ – aiškino moderatorė Ilona. :
 
„Šaunu, jog susiformavo graži mūsų Kauno hospiso tradicija turėti kas mėnesinius susitikimus.
Labai norėčiau, jog tai virstų mūsų tikslingo tobulėjimo būnant kartu tradicija. Būnant laisviems ir nuoširdiems diskutuoti, kelti klausimus, išsakyti savo džiaugsmus ir rūpesčius, lūkesčius bei siekiant tikslingai tobulėti savanorystėje bei dvasinėje/tarnavimo lyderystėje.“

Privatumo nuostatos

Lankydamiesi mūsų svetainėje sutinkate, jog naudojame slapukus, kurie užtikrina sklandų naršymą