Kaip hospisai rūpinasi tais, kurie miršta »
6 hospiso globos privalumai »
IŠ KO SUSIDEDA PALIATYVI PAGALBA PACIENTO NAMUOSE. Žanna Jankovskaja »
Mažos akimirkos gali tapti didžiom akimirkom. Hospiso savanorės istorija. Casa De La Luz »
Slaugytojas iš San Francisko hospiso »
Hospisai ir paliatyvi slauga Nyderlanduose »
Darbas Vilniaus hospise »
Viena diena hospiso slaugės gyvenime »
Kas yra hospisas?
Hospisas, tai medicinos įstaiga, kuri neatlygintinai teikia medicininę, psichologinę, emocinę, socialinę, dvasinė, juridinė, bei visokią kitokią pagalbą nebe pagydomiems žmonėms bei jų artimiesiems.
Hospisas tai įvairiausių pagalbų visuma, siekianti saugoti ir gerbti gyvybę iki pat paskutinio atodūsio.
Apart medicininės pagalbos hospisas suteikia:
- pagalbą vienišumui ir baimėms nugalėti,
- orumo išlaikimo pagalbą,
- paskutinio noro išpildymo pagalbą,
- pagalbą kokybiškiausiam likusio gyvenimo laiko išnaudojime,
- pagalbą artimųjų slaugos įgūdžų apmokyme.
Hospisas yra medicinos įstaiga, bet ne ligoninė.
Skirtumai:
Ligoninė:
- Teikiamos medicinos paslaugos.
- Dirba medicinos personalas.
- Stacionaras ir ambulatorija.
- Objektas – sergantis žmogus.
- Gydyme taikomos bendros schemos, patvirtintos Sveikatos apsaugos ministerijos.
- Aplinka – modernios medicinos technologijos, monitoriai etc.
- Paciento lankymas pagal ribotą grafiką „nuo-iki“.
Hospisas:
- Negydo, bet palaiko jaukią raminančią guodžiančią fizinę, psichologinę, dvasinę, socialinę būklę.
- Šalia medicinos personalo dirba paciento artimieji ir savanoriai.
- Stacionaras, ambulatorija mirštantiesiems, dienos centras, gedėjimo centras artimiesiems.
- Objektas mirštantis pacientas ir jo artimieji.
- Priežiūroje nėra bendros schemos. Pacientas gauna individualizuotą pagalbą, atsižvelgiant į fizinius, psichologinius, dvasinius poreikius, socialinę aplinką.
- Aplinka – nėra reanimacijos, intensyvios terapijos. Aplinka maksimaliai naminė.
- Artimieji ne tik lanko, bet išmoksta prižiūrėti pacientą, padeda personalui. Lankymo laikas neribojamas „nuo-iki“. Gali apsilankyti bet kurio paros metu.
Manoma, kad žodis „hospice“ kylaiš senovės prancūzųkalbos žodžio hospitality ir reiškia vaišingumas.
Tais laikais jis buvo suprantamas kaip pastogė (dažniausiai vienuolyno), poilsis nuvargusiems, nusilpusiems maldininkams ir sergantiems keliautojams.
Šis pavadinimas buvo pradėtas taikyti 1967 metais Siselės Saunders (Cicely Sounders) organizuotai mirštančiųjų pacientų specializuotai priežiūrai. Ji Londono priemiestyje įsteigė pirmuosius Šv. Kristoforo paliatyviosios pagalbos namus (angl. hospice).
Šiandien visame pasaulyje paliatyviosios pagalbos ir palaikomojo gydymo paslaugas teikia paliatyviosios pagalbos namai, kitaip dar vadinami „hospisais“.
Šių įstaigų darbas orientuotas į paliatyviąją pagalbą, o ne į gydomąsias paslaugas.
Kas yra paliatyvioji pagalba?
Paliatyvioji pagalba – tai visuma gyvenimo kokybės gerinimo priemonių, skirtų nepagydoma progresuojančia liga sergantiems pacientams ir jų artimiesiems. Tokios pagalbos tikslas – skausmo bei kančios prevencija ir mažinimas užtikrinant skausmo, fizinių simptomų diagnozavimą ir gydymą laiku, taip pat psichosocialinių ir dvasinių problemų identifikavimą bei jų sprendimą.
Pagrindinės paliatyviosios pagalbos sudedamosios dalys: skausmo malšinimas; varginančių ligos simptomų gydymas; psichologinė, socialinė bei dvasinė parama; pagalba artimiesiems ligos metu ir mirties atveju.
Siekiant užtikrinti pagalbos tęstinumą ir prieinamumą, paliatyviosios priežiūros organizacinės formos gali būti labai įvairios.
Tai ir pagalbos namuose tarnybos, stacionarinės paslaugos, mobiliosios komandos stacionarinėse sveikatos priežiūros įstaigose, dienos stacionarai, gedėjimo tarnybos, dvasinė pagalba.