[vc_row][vc_column][ultimate_heading main_heading=” Į Kauno hospiso namų paštą atėjo visą personalą sujaudinęs laiškas nuo vienos mūsų kadaise globotos mergaitės mamos Gitanos” main_heading_color=”#2d2d2d” sub_heading_color=”#2d2d2d” alignment=”left” spacer=”line_only” spacer_position=”bottom” line_height=”1″ line_color=”#107fc9″ main_heading_font_family=”font_family:Open Sans|font_call:Open+Sans|variant:300″ main_heading_font_size=”desktop:26px;” main_heading_line_height=”desktop:28px;” main_heading_margin=”margin-bottom:10px;” sub_heading_font_family=”font_family:Open Sans|font_call:Open+Sans” sub_heading_font_size=”desktop:26px;” sub_heading_line_height=”desktop:21px;” main_heading_style=”font-weight:300;” line_width=”250″ spacer_margin=”margin-top:5px;margin-bottom:20px;”]

[/ultimate_heading][/vc_column][/vc_row][vc_row][vc_column width=”1/2″][vc_column_text]

Mamos žodžiuose buvo tiek skausmo ir nevilties, kad nežiūrint į tai, jog  neturėjome reikiamo siuntimo ir kitų dokumentų, apsilankėme ir globojome mergaitę, kol ji gulėjo ligoninėje.

[/vc_column_text][/vc_column][vc_column width=”1/2″][vc_single_image img_size=”full” alignment=”center” style=”vc_box_outline” image=”id^11601|url^https://www.hospisopagalba.eu/wp-content/uploads/2018/02/suniukas.jpg|caption^Kauno hospisas|alt^null|title^Kauno hospisas|description^Kauno hospisas”][/vc_column][/vc_row][vc_row][vc_column][vc_column_text]Po to šeima išvyko į gimtąjį miestą Jonavą ir jau manėme, kad praradome ryšį. 
Bet, pasirodo, gailestingumo darbai nepamirštami. 

Gitana pasveikino kolektyvą Naujųjų metų proga, prisimindama kiekvieno juos lankiusio hospiso darbuotojo vardą ir suteiktą pagalbą. 

Laba diena Mielieji,
Su Jumis sveikinasi vienos mergytės mama, jos vardas Gabija.

Pirmą kartą su Jumis susisiekiau, kai gulėjom Kauno klinikose. Vos tik kreipiausi pagalbos ir jau po kelių dienelių man, rodos, paskambino direktorė Žanna.

Tada Gabija ką tik po klinikinės mirties pas mus sugrįžo tik kūniškam pavidale, mes nebesikalbėjom, tik jautėm jos kūno šilumą ir vis klausėmės kvėpavimo.

Mergaitė išgyveno, bet tik tiek mums ir liko.

Labai šiltai pakalbėjom su direktore, DIDELIS DIDELIS Jums AČIŪ, o visai netrukus mūsų į Klinikas, suaugusių endokrinologijos skyrių atskubėjo aplankyti Jūsų centro koordinatorė Kristina.. ir prieš Ją žemai žemai lenkiu galvą.

Ir po dienelės kitos mus su Gabija aplankė slaugytoja Drasutė.
Didelis AČIŪ jums DRASUTE už patarimus, padrąsinimą, šiltą žodį ir atvežtą Gabijai korekcijos pagalvėlę.

Šiuo metu mes gulim Jonavos ligoninėje, vidaus skyriaus paliatyvios slaugos palatoje. Taip gyvenam jau metus.

Pripratau, labai daug išmokau ir pati. Dukra vis dar laikosi, jauna mažutė, stipri.
Gabijai vasario mėnesį sueina 20 metų. Dirbu nepilną savaitės krūvį, todėl labai daug prisidedu prie mergaitės slaugos.

Dar Dievas atsiuntė tokį angelą vardu Jelėna. Ji dirba toj pačioj ligoninėj, kur ir guli Gabija, tik kardiologijos skyriuje, aukštu žemiau.
Tai vat tas angelas, kai aš dirbu, lanko Gabiją, nuostabi Dievo dovana!

Ne mažesnė Dievo dovana buvot ir JŪS mielosios! Ačiū Jums už gerą žodį, padrąsinimą, atsiliepimą.

Labai esu dėkinga tokiam sunkiam, bet nepaprastai turtingam savo likimui. Stipriai visas Jus apkabinu.

Linkiu visam Jūsų kolektyvui daug ištvermės, šilumos Jūsų neatlygintinam darbe, siekiant, ieškant ir vis dar sunkiai įtikinėjant apie Jūsų darbo nepaprastą reikalingumą.

Būkit palaimintos Jūs ir Jūsų šeimos.

Su didžiule pagarba Gabijos mama Gitana☺

[/vc_column_text][/vc_column][/vc_row]