Pasaulinė Hospisų diena – Konferencija

Konferencija, skirta Pasaulinei hospisų dienai, paliko šviesos ir ramybės pojūtį.

Jaukioje Kauno kolegijos (Pramonės pr. 22) salėje darbavosi tik 9 žmonės: organizatoriai ir savanoriai, pranešėjai ir moderatorius – pandemija visus konferencijos dalyvius paliko už kompiuterio ekrano.

Tačiau darbas vyko rimtas ir išvados skambėjo aiškios.

Seimo nario Aurelijaus Verygos žodžiais Lietuva jau tikrai subrendo Hospisų paslaugoms, tačiau kažko dar trūksta. Ko? Žmonės vis dar bijo Mirties temos: bijo jos ir neigia. Kitos priežastys: sunkumų vengimas, personalo trūkumas, hedonistinio gyvenimo įpročiai.

“Tačiau, mūsų niekas neklausia, ar norime mirti,” – aiškina lektorė Gabrielė, įkapių kūrėja. “Mes tiesiog turime išmokti padaryti artimųjų Išlydėjimą SAVO NAMUOSE.”

Jos mintį tęsia Agnė, Kauno hospiso medicinos gydytoja: “Dėl nepagrįstų baimių ir nepriėmimo įvyksta paradoksalus dalykas: 80 procentų žmonių miršta LIGONINĖSE, dažniausiai VIENAVĖJE. Artimojo liga yra krizė visai šeimai: fizinė, psichologinė, socialinė.” Socialinės šeimos atskirties mažinimui gydytoja numato savanorių vaidmenį. Būtent jie, atėję į paciento namus, yra pašaukti SKELBTI GYVENIMĄ. Pabaigai daktarė citavo Jurgos Ivanauskaitės žodžius, jog net ir sunkiai sergantis žmogus gali gyventi pilnavertį gyvenimą. Ir mūsų pacientai švyti!

Kineziterapeutė Diana nuoširdžiai pasidalino rezultatais apie unikalią kineziterapeuto praktiką dirbant su paliatyviais pacientais: „Juk kiekvienas tokio ligonio judesys reikalauja iš jo daug jėgų.“ Ne pratimų parinkimas svarbus sunkiai sergantiems ligoniams, bet MOTYVAVIMAS JUDĖTI.

„Kuo komfortiškesnė APLINKA nebepagydomo žmogaus namuose,“ – hospiso paslaugų paciento namuose tikslus vardijo vyresnioji slaugytoja Drasutė. Ligonis renkasi būti namuose, ne ligoninėje, nes namuose gydo ir padeda net sienos. Labai skiriasi personalo darbas paciento namuose ir stacionare. Kauno hospiso išskirtinumas: kiekvienas komandos narys PASITIKI savo kolega, kiek vienas yra LYDERIS ir visi pasiekimai yra ne vieno žmogaus bet visų komandos narių nuopelnas.

Apie tai bylojo ir visos konferencijos atmosfera: moderatorius Mindaugas dėmesingai stebėjo pranešimus, grupavo klausytojų klausimus. Jo išvada: “Šios dienos konferencija yra patikimas bei solidus įrankis hospiso veiklos viešinimui.“

Savanorių koordinatorė Paula derino kompiuterinę įrangą, darbavosi su savanore Giedre ties gausybės smulkių darbų, kurie mums nebuvo nematomi plika akimi ir džiaugėsi: „Valio! Konferencija tikrai pavyko!”

Kauno hospiso kolektyvas dėkoja visiems, kas prisijungė, dalyvavo konferencijoje bei uždavė klausimus. Be Jūsų nebus mūsų.

Privatumo nuostatos

Lankydamiesi mūsų svetainėje sutinkate, jog naudojame slapukus, kurie užtikrina sklandų naršymą