Savanorių ir darbuotojų išvyka su šeimomis

Šiltą gegužės sekamdienio rytą, Kauno hospiso namų darbuotojai ir savanoriai su šeimomis išsiruošė į visų taip lauktą ir pasiilgtą BENDRĄ KELIONĘ. Susitikome Kauno geležinkelio stotyje. Dalyvavo 40 savanorių su šeimomis. Jauniausiai keliautojai Aleksandrai neseniai buvo suėję du metukai.

Traukiniu pajudėjome link Vilniaus – su nekantrumu dairėmės ir laukėme „Lazdėnų” stotelės, kurioje mus pasitiko mūsų terapinės kelionės prie upės gidas, psichologas-psichoterapeutas Julius Kvedarauskas.

“Upės tėkmė – viena gražiausių žmogaus kelionės per gyvenimą metaforų. Kažkada ištrykšti šaltinėliu, vėliau lyg upės vanduo keliauji per gyvenimą.“ – taip savo ekskursijos programą pristato mūsų gidas Julius. Su nekantrumu laukėme, kur ir kaip mes keliausime toliau.

O buvo ne tik įdomu, bet smagu, vietomis ekstremalu. Ir ši kelionė kartu sutelkė mus visus į vieną būrį.

Nukeliavome 7 kilometrus eidami palei upę. Užtrukome 3 valandas. Koks stiprus išgyventas komandinis jausmas, pagalba lipant stačiais šlaitais ir kalvomis, padrąsinimai brendant per Bražuolės upę ir dovana atsiremiant į kito žmogaus petį.

Mes buvome tokie vieningi, padovanoję sekmadienio popietę šiam susitikimui.

Kartu padarėme labai daug: pakalbėjome, paskaitėme, atpažinome klausdami koks aš esu, kas man yra upių santaka-santuoka? Ir daugybę kitų momentų.

Dėkojame už galimybę kartu sustoti jaukiam piknikui po šimtamečiu ąžuolu. Klausytis gido skaitomų laiškų ir mėgautis buvimu kartu.

Grįžome tikrai pavargę, labiau pažinę save ir šalia esančius bei palikę trumpam savo rūpesčius basomis perbristai Bražuolės upei ir traukinio bendrakeleiviams.

Iki kitų greitų susitikimų.

Privatumo nuostatos

Lankydamiesi mūsų svetainėje sutinkate, jog naudojame slapukus, kurie užtikrina sklandų naršymą