Kai ligoninėje ar hospise guli artimas žmogus, visi klausia: „Kaip jis?” Retai kas paklausia: „O kaip tu?”

Psichologai artimuosius, slaugančius sunkiai sergančius, vadina nematomais pacientais. Jie budi naktimis, verkia užsidengę veidą, kad nepastebėtų sunkiai sergantis artimasis. Jie nežino – arba yra per daug pavargę, kad ieškotų atsakymų – kaip prieiti prie to, kuris pyksta ar atsisako kalbėti. Ir pagalbos sau dažniausiai nebepaprašo – nes kaip gi gali prašyti, kai šalia kas nors kenčia labiau?

Bet yra momentas, kai skausmo ir kančios – savo ir artimojo – jau yra tiesiog per daug. Kai neaišku, kaip eiti toliau, ką daryti dėl savo artimojo ir savęs.

Tą akimirką tikrai leidžiama sakyti: man reikia pagalbos.

„Kauno hospiso namuose” mes žinome, kad palydėti pacientą – tai taip pat palydėti ir jį mylinčius artimuosius. Jei jaučiate, kad reikia saugios erdvės išsikalbėti, pasitarti ar paklausti – mes esame čia. Parašykite arba paskambinkite: +370 694 40099 / info@kaunohospisas.lt

Straipsnis apie tai, kaip prabilti sunkiomis temomis – https://www.lrt.lt/…/daugybe-mirsta-ir-nepakalbeje-apie…?

Palaikyti mus šioje misijoje galite:

LT467300010141748723 – VšĮ „Kauno hospiso namai”

Arba paskiriant 1,2 proc. GPM paramos – Jums tai nieko nekainuoja.