2016 sausio 29 d. įvyko 1–asis Kauno hospiso namų savanorių ir darbuotojų bendras susitikimas

Pasirašinėjome savanoriško darbo sutartis, pildėme savanorių anketas, grožėjomės gautais savanorių pažymėjimus ir nagrinėjome Kauno hospiso namų savanorio Etikos taisykles.

Ypatingoje RIMTYJE ir susikaupime klausėmės kiekvieno savanorio atsakymo į klausimą: „Kas Jums yra Kauno hospisas?“ –

HOSPISAS MAN YRA:

– Dievo Valios vykdymas
– Dievo pašaukimas
– Gyvenimo pašaukimas
– Galimybė dalinti Meilę
– Vykdyti gyvenimo Tikslą
– Dalinti save
– Kažkuo neapsakomo prisipildymas
– Jaučiu malonumą padėti kitiems
– Savanoriavimas hospise užpildė mano vidinę tuštumą
– Būti šalia Virsmo: kai nusirenginėja siela, o lieka tik Tiesa
– Esu prisiekusi sau ir Dievui gyventi ne tik dėl savęs, savo šeimos, bet ir dėl kitų žmonių
– Padėti susitaikime ir be skausmo pasiekti Meilės Erdvę
– Padeda nešvaistyti laiko veltui
– Neleisti laiko tuščiai
– Išmokau duoti ne tai, kas atlieka, o tai, ko visiškai neturiu – laiką.

Hospiso darbuotoja savanorių koordinatorė Kristina pasidalino: „5-ių metukų dukrelė paklausė: „Mama, o kuo tu dabar dirbi?“, atsakiau, kad padedu labai ligotiems žmonėms. Kaip aš pakilau savo vaiko akyse po šio paaiškinimo, kaip išdidžiai ir su kokia pagarba ji į manę dabar žiūri!“.

Užkandėles susitikimui paruošė mūsų Hospiso savanorės: „Suara“ kavinės savininkė Zeta, pasakiškai skanų ir gražų tortą pagamino Juratės Gulbinienės įmonė, pyragą pagal senovinį receptą iškepė savanorių koordinatorė Kristina.

Pokalbiai prie arbatos ir pyragų tęstųsi iki begalybės: svarstėme dar kokybiškesnį pacientų aptarnavimą, dar didesnės pagalbos suteikimą, kėlėme tikslus, informacijos skleidimo, hospiso veiklos viešinimo klausimus. Išaiškėjo savanorių gebėjimai, temperamentas.

Skirstėmės įgavę STIPRYBĖS ir AIŠKUMO, ir… kažko neapsakomai GILAUS ir ŠVENTO.

Privatumo nuostatos

Lankydamiesi mūsų svetainėje sutinkate, jog naudojame slapukus, kurie užtikrina sklandų naršymą