[vc_row][vc_column width=”1/2″][vc_column_text]
Šių metų spalio 7 d. planuotas dviejų valandų seminaras „PAGALBA GEDĖJIME“ užsitęsė žymiai ilgiau.
Seminarą vedė LSMU MA VSF Sveikatos psichologijos katedros lektorė, LSMU doktorantė, medicinos psichologė, dirbanti su onkologiniais vaikučiais ir jų tėveliais (!) Irina Banienė.
Ji nustebo, kad Kauno hospisas jau teikia šią pagalbą.
Irina labai nuoširdžiai vedė seminarą: dėliojo teoriją ir dalinosi epizodais iš savo praktikos. Dėstytoja taip pat skatino Kauno hospiso namų savanorius ir darbuotojus pasakoti savo situacijas.
Visi kartu nagrinėjome, svarstėme, mėginome jas išspręsti. Išgirdome iš patyrusios psichologės labai daug konkrečių, naudingų patarimų.
Kauno hospiso veikloje su pacientais ir jų artimaisiais dažniausiai užmezgame šiltą patikimą ryšį:
– būname šalia, kai nepakeliamai sunku ir nėra iš kur laukti pagalbos, slaugant sunkiai sergantį žmogų;
– būname šalia, kai įvyksta tai, kas neišvengiama – žmogus palieka šią žemę ir šioje bėdoje nėra į ką atsiremti; – būname šalia, patariame, padedame organizuojant laidotuves, kai visi kiti pasimetę;
– būname šalia, kai gedėjimo sielvartas išmuša iš vėžių stipriausius. Kai už šaltos veido mimikos, ar net šypsenos, slepiasi rauda.[/vc_column_text][/vc_column][vc_column width=”1/2″][vc_single_image img_size=”large” alignment=”center” style=”vc_box_outline” image=”id^10498|url^http://www.hospisopagalba.eu/wp-content/uploads/2016/10/hospiso-pagalba1.jpg|caption^null|alt^Šių metų spalio 7 d. planuotas dviejų valandų seminaras „PAGALBA GEDĖJIME“ užsitęsė žymiai ilgiau.|title^Šių metų spalio 7 d. planuotas dviejų valandų seminaras „PAGALBA GEDĖJIME“ užsitęsė žymiai ilgiau.|description^Šių metų spalio 7 d. planuotas dviejų valandų seminaras „PAGALBA GEDĖJIME“ užsitęsė žymiai ilgiau.”][/vc_column][/vc_row][vc_row][vc_column][vc_row_inner][vc_column_inner][vc_single_image img_size=”full” alignment=”center” style=”vc_box_outline” image=”id^10512|url^http://www.hospisopagalba.eu/wp-content/uploads/2016/10/hospiso-pagalba22.jpg|caption^null|alt^TAM, KAD IŠ TIKRŲJŲ PADĖTUME, TURIME BŪTI STIPRESNĮ UŽ GEDINTĮ|title^TAM, KAD IŠ TIKRŲJŲ PADĖTUME, TURIME BŪTI STIPRESNĮ UŽ GEDINTĮ|description^TAM, KAD IŠ TIKRŲJŲ PADĖTUME, TURIME BŪTI STIPRESNĮ UŽ GEDINTĮ”][/vc_column_inner][/vc_row_inner][vc_column_text css=”.vc_custom_1476189980863{margin-top: -20px !important;}”]
Kaip užjausti, paguosti?
Kaip elgtis pamačius ašaras, ar išgirdus: „Nieko nenoriu matyti!“.
Kaip nugesinti KALTĘ, kurią jaučia kiekvienas, išgyvenęs artimojo mirtį?
Mes intuityviai ir atsargiai ieškome būdų, kaip saugiau pereiti daugumai žinomus krizės įveikimo etapus: fakto nepriėmimo, pykčio, ir kitus.
Rūpestingos, dėmesingos dėstytojos dėka išsiaiškinome ir išgryninome savo atradimus bei poelgius.
Svarbiausiu rečitatyvu viso seminaro metu skambėjo teiginys: „ŽMOGUS TURI LIŪDĖTI. TAI NORMALU. IR JIS LIŪDĖS.“
„Negalime padaryti viską už žmones,“ – aiškino Irina.
Mes galime tik GIRDĖTI ir SUPRASTI, galime BŪTI . Bet tam, kad iš tikrųjų padėtume, turime būti STIPRESNĮ už gedintį.
Nuoširdžiai dėkojame dėstytojai, psichologe, mokslininkei Irinai Banienei ir visiems savanoriams, kurie nepagailėjo nei laiko, nei sielos stygų, dalyvaujant šiame seminare.
Seminaro skaidres galima perskaityti »
[/vc_column_text][/vc_column][/vc_row][vc_row][vc_column width=”1/2″][vc_single_image img_size=”large” style=”vc_box_outline” image=”id^10503|url^http://www.hospisopagalba.eu/wp-content/uploads/2016/10/hospiso-pagalba3.jpg|caption^null|alt^Pagalba gedėjime|title^Pagalba gedėjime|description^Pagalba gedėjime”][/vc_column][vc_column width=”1/2″][vc_column_text]Kaip visada būna kiekvieno Kauno hospiso įvykio metu, įteikėme VšĮ „Kauno hospiso namai“ savanorių korteles naujiems savanoriams.
Nuostabu, kad vis daugiau savanorių įsilieja į Kauno hospiso veiklą, kad kolektyvas tampa vis brandesnis, stipresnis, kad mūsų teikiamos paslaugos darosi vis profesionalesnės.
Džiaugiamės kiekvieno išskirtine patirtimi bei išmintimi[/vc_column_text][/vc_column][/vc_row]