Prisiminimai palydint į svetimus namus.

Rugsėjo 18 d.  Kauno hospiso gyvenime atsitiko mistinis įvykis: 11.30 pacientė F-ja priėmė Atgailos ir ligonių SAKRAMENTUS, jos sielą ir kūną sustiprino Jėzus. Sunki ligonė nuostabiai šviesi ir graži išlydėjo kunigą.

F-ja 1-moji ir kol kas vienintelė mūsų pacientė, nugalėjusi inerciją ir nušvitusi Jėzuje.

Apmaudu, kad rugsėjo 20 d. mūsų mieloji pacientė-bičiulė F-ja išvyks gyventi į K.Griniaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninę.

Svetimuose namuose būdama atskirta nuo draugių, kaiminių ir gimtųjų namų sienų, ji turės šiltų prisiminimų apie paskutinius pilnus įvykių mėnesius. Mėnesius, kai ant jos namų slenksčio pasirodė VšĮ „Kauno hospiso namai“ komanda.

PRISIMENAME ir mes…

… Prisimename, kaip sunkiai F-ja įsileido į savo gyvenimą Kauno hospisą: kelis kartus skambino su abejonėmis: o gal ir nereikia.
… Situacija palengva keitėsi ir mes susidraugavome. Mūsų nuostabių savanorių ir darbuotojų dėmesingas bendravimas ir pagalba (gaminome jai valgyti, tvarkėme namus, atlikdavome vakarinį tualetą), palaikymas sunkiausiais gyvenimo momentais, artimas bičiuliavimas iki nuosavų laidotuvių detalių aptarimo (!!!) -palengva ištirpdė visas abejones.

… Šios nuostabios draugystės apogėjus – GIMIMO DIENOS šventimas š. m. rugsėjo 12 d., kurį rengė ir kuriame dalyvavo nemažas būrys savanorių:

– Jūratė G. pagamino ir padovanojo elegantišką tortą su užrašu „Mielai Felicijai nuo Kauno hospiso namų“,

– Akvilė apkirpo ir sušukavo šventei,

– Audronė atėjo keliomis valandomis anksčiau, kad padėtų tinkamai priimti svečius,

– Rosita sukūrė nuostabų atviruką ir užrašė šiltus sveikinimo žodžius,

– Kristina viską organizavo ir derino,

– savanorė dainuojamosios poezijos atlikėja Jūratė Dailydėnienė grojo smuiku, gitara, dainavo, giedojo, įtraukė į dainavimą visus esančius (uždainavo ir pati F- ja!).

– Savanorės Birutė ir Jolanta atėjo į gimtadienį  kaip artimos draugės.

– Na, ir hospiso direktorė Žanna prisidėjo – sukūrė ir surežisavo šventės scenarijų.

Sūnaus šeima atėjo lygiai tuo laiku, kai šventė turėjo prasidėti. 16 ir 12 metų anūkai sėdėjo įnikę į mobiliuosius (kaip ir įprasta:)), marti pavargusi stebėjo įvykius ir tik F-jos sūnus dalyvavo, dėkojo, filmavo, fotografavo…

Jis irgi atsimins šią mamos šventę.

Po valandėlės sunkiai sergančiai senolei nuo sėdėjimo pradėjo tirpti kūnas, bet niekas negalėjo jos įkalbėti persėsti ant sofkutės…

Atsisveikinant p. F- ja: „NIEKADA NEPAMIRŠIU ir prisiminsiu, koks buvo gimtadienis. Būdavo susirenka šeima, draugai, bet ŠITOKS buvo pirmą kartą!“

… Praslinkus vos keletai dienų, savanorės Jolantos, Kunigo, Viešpaties ir pačios F- os dėka įvyko neeilinis mistinis stebuklas, apvainikavęs visą Kauno hospiso namų pagalbą – pacientė priėmė Atgailos ir ligonių SAKRAMENTUS!

… Šiuo metu vyksta graudūs pokalbiai su paciente: ji nerimauja, dėl išėjimo iš namų, išsiruošimo, daiktų susidėjimo… Jautrią moterį jaudina ateitis slaugos namuose.

Ji skaudinasi dėl negautos slaugos pašalpos: būtų gavusi, samdytų nuolatinę slaugytoją.

Besikalbėdami, nuraminame p. F-ja: ji išgirsta, kad hospisas lankys ją ir tuose kituose namuose. Atrodo, kad šių žodžių  labiausiai troško išgirsti – nudžiunga, dėkoja, dėkoja už viską!

Privatumo nuostatos

Lankydamiesi mūsų svetainėje sutinkate, jog naudojame slapukus, kurie užtikrina sklandų naršymą