Mūsų savanorių susitikimas įvyko ypatingoje vietoje – Kauno Sobore

Gruodžio 4 d. apie 30 žmonių, Kauno hospiso namų savanorių ir talkininkų, susitikome ypatingoje vietoje – Kauno Sobore.

Šv. Mišias aukojo rektorius, Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato, Kauno apskrities Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos, M. Romerio universiteto Viešojo saugumo fakulteto, Kauno tardymo izoliatoriaus darbuotojų ir pareigūnų kapelionas TOMAS KARKLYS.

Kunigas Tomas pakvietė Kauno hospiso savanorius pasidalinti žinia apie mūsų veiklą, pagalbą nebe pagydomiems, sunkiai sergantiems žmonėms bei jų artimiesiems.

Pamaldos prasidėjo iškilmingai: vaikai uždegė 2-rą Advento vainiko žvakę, pažymėti 2-s Advento savaitės pradžią. 
Šventinėje Liturgijoje tyliai ir susikaupusiai dalyvavo virš 200 maldininkų. 

Dvasininkas aukojo šv. Mišių auką, kalbėjo apie žmonių VERTYBES, kurioms kvietė Advento metu padaryti REVIZIJĄ: ką būtens laikome vertybėmis?

Buvome sugraudinti kunigo Tomo Kauno hospiso gailestingumo darbų giliu supratimu ir gebėjimu jį perteikti susirinkusiems.

Apie įvykį dalinasi Kauno hospiso socialinė darbuotoja Lijana Pranskevičienė:

„Buvo nuostabus jausmas, klausant kaip jautriai ir šiltai kunigas pristatė mūsų veiklą tikintiesiems, jaudinančiai skambėjo mūsų Kristinos, bei Jolantos pasidalijimai.

Visus jungė bendra malda už mūsų darbuotojus, savanorius, klientus bei jų artimuosius.

Jaučiau didelę jėgą mūsų bendrystėje teikiant pagalbą tiems, kurie įkalinti kančios, skausmo, vienatvės.

Labai vertinu galimybę tai pasakyti žmonėms gyvai, pasidalinti apie pagalbos galimybes.

Tai suteikia viltį ir tiems, kuriems šiandien galbūt tos pagalbos nereikia, bet žinia, kad yra žmonių pasirengusių padėti, bėdai ištikus, pati savaime nuteikia džiugiai ir viltingai.“

Kristina Krasko, hospiso savanorių koordinatorė jautriai išgyvena:

Dėkoju Viešpačiui ir hospiso įkūrėjai Žannai, dėkoju savanoriams, Jų artimiesiems. Aš pati Šioje bažnyčioje užaugau ir subrendau savyje ir tikėjime.

Jaučiau įsipareigojimą dalintis ir duoti.
Dėkoju kunigui Tomui už galimybę pranešti bendruomenei, kokią svarbią misiją nešame! Džiaugiuosi ligi mėnulio ir atgal, kad savanorių susitikimas buvo toks gausus, brandus, tikras ir su šviesa!

Graudinuosi kiekvieną akimirką prisiminus šią dieną!
Dėkoju, Jolantai, kad palaikė iš sakyklos mane kartu!“
Po šv. Mišių Soboro maldininkams išdalinome hospiso lankstinukus. 

Labai svarbu, kad kenčiantys nuo nepagydomų ligų, sunkiai sergantys žmonės SUŽINOTŲ, kad esame mes – Kauno hospisas, kurie NEATLYGINTINAI, savanoriškai, profesionaliai, geranoriškai padeda ligoniams ir jų artimiesiems ORIAI pasiekti Tėvo namų.

Kai Šventovė ištuštėjo,  atlikome dar vieną svarbų aktą – savanorio pažymėjimo įteikimą naujai mūsų savanorei. Buvome taip įsijautrinę, kad jau nebe sulaikėme ašarų.

Prie mūsų laimingai švytinčios kompanijos priėjo kunigas Tomas: „Na ką, hospistaljeriai, sukurkime Ordiną? Dabar populiaru:)“

Nuo šių žodžių atsipalaidavome, pradėjome juokauti.

Staiga kunigas surimtėjo: „Visada esu pasiruošęs jums padėti. Kreipkitės, jeigu reikės.“ 

Geri palaikantys žodžiai svarbūs kiekvienam žmogui.

Nuoširdžiai dėkojame kunigui Tomui Karkliui už galimybę viešinti veiklą ir palaikantį žodį.

RYTAS ir susitikimas gavosi NUOSTABŪS! 

Privatumo nuostatos

Lankydamiesi mūsų svetainėje sutinkate, jog naudojame slapukus, kurie užtikrina sklandų naršymą