Vangiai skina kelią hospiso pagalba Lietuvoje. Darbuotojai ir savanoriai seniai būtume nuvargę šiame kelyje, jeigu ne žmonės žiburiai.
Praeitą savaitę gavome žinią, jog Anglijoje gyvenanti lietuvė surinko paramos krepšį Kauno hospiso namams.
Kai krepšys nuo Alos Greiciunienės atvyko į mūsų būstinę net nustėrome – tai buvo didžiausias iš matytų krepšių.
O kai pamėginome jį atplėšti nuo grindų, supratome, kad ši misija neįmanoma! Palikome ji stovėti vietoje ir pradėjome po truputį kraustyti.
Proceso eigoje mūsų nuostaba bei džiaugsmas vis augo: kiek visko!
Reikmenys visi naujutelaičiai, prinkti išmintingai ir su meile (pvz.: drėkinantys losjonai – be kvapų ir alergenų, sauskelnių ir įklotų didžiai – skirtingi)!
O paėmus į rankas šiltą jaukų pledą, apvilktą vilnoniu mezginiu šildymo pagalvėlę, smagiai žaismingą virtuvinę prijuostę ir pirštinę… suspaudė širdį ir sudrėko akys…
Kiek gailestingo susirūpinimo pasimatė spalvų ir faktūros pasirinkime!
Įsivaizduojame mūsų globojamų žmonių susijaudinimą gavus šias „namines” jaukias dovanas.
Nuoširdžiausiai dėkojame mūsų bičiulei, žmogui žiburiui Alai.
Melsimės už Jus.
Radę saldainių ir šokoladų-pralinksmėjome bei šventiškai nusiteikėme – valio, jau galime po truputėlį ruoštis Šv. Kalėdoms!