Kineziterapija paskutiniame gyvenimo žingsnyje

Kauno hospiso namai labai didžiuojasi savo komanda. Šiandien čia dirba 11 savo srities profesionalų.

Šiandien su mumis kartu visada pasitempusi, su šypsena ir gera nuotaika, Kauno kolegijos dėstytoja, Kauno hospiso namų kineziterapeutė – Diana Nemčiauskienė.

Prieš keletą dienų mūsų gydytoja savanorė Dovilė Tikniūtė, dirbanti Kauno klinikose, pasidalino, kaip Hospiso pacientai patekę į ligoninę džiaugiasi Hospiso paslaugomis ir įvardijo tuos, kurie jiems artimai, bendražmogiškai šalia.

Diana atėjo pas mus ir „užkūrė” pacientus judesiui, naujoms mintims ir galimybėms. Įtraukė visą kolektyvą bei skubėjo suburti kartu į draugystę su mokslo ir žinių bendruomene – Kauno kolegija, dėstytojais bei studentais.

Kineziterapija – sunkiai sergančiam nebepagydoma liga pacientui, tai laisvė judėti tiek, kiek įmanoma savo ligoje ir daugiau.

Kauno hospiso namų savanorė, LSMU lektorė, kineziterapeutė Laura Jankovskaja dalinasi informacija apie tai, kad atlikta nemažai tyrimų, kurie vertina kineziterapijos, taikomos onkologiniams pacientams, įtaką nuovargiui (Pyszora et al., 2017; van den Dungen et al., 2014), funkcijai, miego ir gyvenimo kokybei (Cheville et al., 2012; Mulcahy et al., 2018).

Teigiamas kineziterapijos poveikis paliatyviems ir hospiso pacientams stebimas esant tokiems simptomams kaip skausmas, edema, vidurių užkietėjimas, dyspnėja (dusulys) (Woitha et al., 2017). Tyrimai taip pat rodo, jog ne tik medikamentinis gydymas, bet kineziterapija yra efektyvus būdas mažinti spastiškumą pacientams, sergatiems Išsėtine skleroze (Fulton et al., 1997).

Kauno hospiso namų kineziterapeutė - Diana Nemčiauskienė

Rūpestinga kineziterapeutė Diana nepraleido nei vieno renginio, susitikimo, koncerto: lydėjo visus pacientus, dalino patarimus, konsultavo, ramino, ruošė išvykoms!

Dianos atsidavimas darbui ir pacientams yra sektinas pavyzdys mums visiems.

Laura Jankovskaja dar kartą remdamasi tyrimais akcentuoja ir primena, kad pagrindinis kineziterapeuto tikslas – įvertinti paciento būklę, palaikyti funkcinį mobilumą ir savarankiškumą. Jeigu pacientas gali judėti tik lovos ribose – svarbu užtikrinti pragulų, pneumonijos ir tromboembolijų profikaltiką (Kriščiūnas ir kt., 2008). Galima taikyti kvėpavimo pratimus, gydymą padėtimi.

Jeigu pacientas gali atsisėsti, atsistoti ir vaikščioti, būtina įvertinti paciento griuvimo riziką. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) išskiria biologinius, elgsenos, aplinkos ir socioekonominius griuvimo rizikos veiksnius. Biologiniai griuvimų rizikos veiksniai – tai amžius, lytis, rasė, lėtinės ligos (pvz. Parkinsonas, osteoporozė, artritas ir kt.), fizinių ir pažinimo gebėjimų sumažėjimas.

Prie elgsenos rizikos veiksnių priskiriamas didelis medikamentų ar alkoholio vartojimas, nedidelis fizinis aktyvumas, netinkama avalynė.
Lesauskaitė ir kt. (2008) išskiria pagrindines vaistų grupes, kurios gali turėti įtaką griuvimams – tai tricikliniai antidepresantai, benzodiazepinai ir migdomieji, antiparkinsoniniai, antihipertenziniai ir antiaritminiai.

Šios vaistų grupės gali sukelti mieguistumą, galvos svaigimą, neryškų matymą ir pan.
Aplinkos rizikos veiksniai – tai netinkamas patalpų išplanavimas, slidžios grindys ir laiptai, kilimai, apšvietimas, nelygūs paviršiai.

Prie socioekonominių rizikos veiksnių priskiriamos mažos pajamos, žemas išsilavinimo lygis, netinkama namų aplinka, socialinių ryšių stoka, nepakankamas sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų prieinamumas, bendruomenės išteklių stoka.
Įvertinus paciento griuvimo riziką kineziterapeutas gali parinkti ir pritaikyti technines pagalbos priemones, pvz. vaikštynę ar lazdą, apmokyti artimuosius.

Nors pati Diana, dalinasi, kad darbo pradžia čia, Kauno hospiso namuose, nebuvo lengva, tačiau žino, kad paliatyvi kineziterapija yra būtina ir neatsiejama, tiek pat, kiek ir vaistai nuo skausmo.

Diana svajoja apie keltuvus vertikalizavimui pacientų namuose. Ir džiaugiasi, kad dirbant su kiekvienu pacientu gali jam padėti judėti bei tuo pačiu aptarti visus socialinius paciento poreikius ir sužinoti visas jų svajones.

VšĮ „Kauno hospiso namai” kineziterapeutė Diana aktyviai neša žinią ir kviečia visus dėstytojus kartu su studentais prisidėti prie pagalbos žmogui. Šioje veikloje gali dirbti tik nepaprasti žmonės.

Kineziterapija paskutiniame gyvenimo žingsnyje

Literatūra:

  • World Health Organization. Global recommendations on physical activity for health; 2019;
  • Lesauskaitė V, Bagdonas G, Macijauskienė J, Visokinskas A. Gerontologija ergoterapeutams. Kaunas: Vitae Litera; 2008;
  • Kriščiūnas A, Kimtys A, Rimdeikienė I, Keizeris A, Samėnienė J ir kt. Kineziterapija. Kaunas: Vitea Litera; 2008;
  • van den Dungen IA, Verhagen CA, Van den Graaf WT et al (2014) Feasibility and impact of a physical exercise program in patients with advanced cancer: a pilot study. J Palliat Med.
  • Cheville AL., Kollasch J, Vandenberg J et al. (2012) A home-based exercise program to improve function, fatigue, and sleep quality in patients with IV stage lung cancer and colorectal cancer: a randomized controlled trial
  • Pyszora, A., Budzyński, J., Wójcik, A. et al. Physiotherapy programme reduces fatigue in patients with advanced cancer receiving palliative care: randomized controlled trial. Support Care Cancer 25, 2899–2908 (2017);
  • Fulton CL, Else R. Rehabilitation in palliative care: Physiotherapy. In: Doyle D, Hanks GW, MacDonald N, editors. Oxford Textbook of Palliative Medicine. Oxford: Oxford University Press; 1997;
  • MULCAHY, S., et al. Exercise Rehabilitation Services Provided by Physiotherapy Departments in Cancer Care in Ireland. 2018;
  • Woitha, K., Schneider, N., Wünsch, A. et al. Die Einbindung und Anwendung der Physiotherapie in der Hospiz- und Palliativversorgung. Schmerz 31, 62–68 (2017).