Kaip išgyventi krizę?

Konferencija „Kaip padėti sau ir artimiesiems. Praktiniai patarimai“
2015-09-26, Kaunas

PSICHOLOGĖ IRINA BANIENĖ baniene.irina@gmail.com

Kalbėsime apie:

´  Kas yra krizė?

´  Kaip žmogus tvarkosi su ja?

´  Kaip gali padėti sau?

´  ???

Kas yra krizė?

´  Žmogaus reakcija į sunkią ir reikšmingą jam emociškai gyvenimo situaciją, kuri reikalauja naujų adaptacijos ir įveikimo būdų, nes turimų nepakanka.

´  Tai psichinio diskomforto būsena, kuriai būdinga: baimė, nerimas, prislėgta nuotaika, pyktis, neviltis, psichologinis skausmas  ir pan.

Ar susidūrimą su onkologine liga galime vadinti krizė?

´  Niekas neplanuoja ir nesiruošia tokiam išbandymui kaip onkologinės ligos diagnozė.

´  Ši žinia gali būti vienas iš labiausiai žmogų paveikiančių įvykių per visą gyvenimą, sukeliančių daugybę fizinių, psichologinių, socialinių, dvasinių pokyčių.

Ne tik žinia apie vėžio diagnozę sukelia šiuos ir kitus jausmus bei išgyvenimus, bet ir gydymas nuo vėžio

´  Operacija. Nerimas ir prieš  po operacijos, sumažėjęs pasitikėjimas savimi, sumažėjęs patrauklumas, nerimas dėl intymių santykių, ryšių su partneriu…

´  Chemoterapija. Nuovargis, infekcijos, pykinimas ir vėmimas, apetito sumažėjimas, skausmas, nuotaikos pokyčiai, viduriavimas, vidurių užkietėjimas, plaukų slinkimas, nevaisingumas, miego problemos, odos ir nagų pokyčiai, burnos ir gerklės opos…

´  Spindulinė terapija. Odos reakcija švitinimo vietoje, apetito praradimas…

´  Hormonų terapija, kaulų čiulpų transplantacija ir kt.

Emocijos ir jausmai susidūrus su liga

Sergančiųjų

  • Pasimetimas
  • Liūdesys
  • Pyktis
  • Baimė
  • Mirties baimė
  • Nerimas
  • Įtampa
  • Panika
  • ir kt.

Artimųjų

  • Pasimetimas
  • Bejėgiškumas
  • Liūdesys
  • Sielvartas
  • Nerimas
  • Baimė nuliūdinti
  • Baimė prarasti
  • Didelis noras rūpintis
  • ir kt.

Galvoje knibždantys klausimai: „Kas bus toliau?“ „Kas pasirūpins mano vaikais?“ „Ar aš atlaikysiu gydymą?“ „Ar gydymas bus sėkmingas ir aš pasveiksiu?“

Tai NORMALIOS reakcijos  onkologinės ligos akivaizdoje

Liga – kaip netektis

Ko žmogus netenka?

Visas netektis lydi gedėjimas – tam tikras laiko tarpas, kurio žmogui reikia netekčiai priimti, ją išgyventi ir su ja susitaikyti.

Gedėjimo stadijos

´  Pradinis šokas ir nerealumo jausmas. Šios stadijos trukmė gali būti nuo kelių dienų iki kelių savaičių.

´  Nerimo, sujaudinimo, įvykio apmąstymo fazė.

´  Neviltis. Ją lydi jutimas, kad neverta gyventi.

´  Atsigavimo pradžia. Jeigu parama tokia, kokios reikia, žmogus pamažu prisitaiko (Sutton, 1999).

Emocinio reagavimo į onkologinės ligos diagnozę etapai (E.Kubler-Ross)

  1. Šokas
  2. Netikėjimas/neigimas
  3. Pyktis
  4. Derybos
  5. Depresija
  6. Priėmimas

1 etapas: Šokas

´  Nuo kelių valandų iki kelių dienų.

´  Viskas kaip blogame sapne.

´  Žmogus girdi tik neigiamą informaciją, nekreipdamas dėmesio į tai, kad su liga galima gyventi, pristabdyti, pagydyti…

2 etapas: Netikėjimas/neigimas (I)

´  Kaip apsaugą, žmogaus psichika sukuria „neigimo refleksą“- žmogus netiki savo diagnoze, gyvena įprastą gyvenimą, vengia kalbėjimo apie ligą…

´  Neigiant blogoji naujiena yra atitolinama ir tai padeda žmogui palaipsniui susitaikyti su realybe.

2 etapas: Netikėjimas/neigimas (II)

´  Svarbu, kad tai neužsitęstų.

Jei žmogus pernelyg ilgai lieka neigimo būsenoje, tai jis patiria distresą, rizikuoja savo gyvybe, nesikreipia pas gydytojus ar vis ieško specialisto, kuris paneigs diagnozę, arba slepia diagnozę nuo artimųjų ir todėl gali jaustis labai vienišas, izoliuotas…

Kaip padėti sau šoko/netikėjimo/neigimo etape?

1) Žinokite/prisiminkite, kad išgyvenami neigiami jausmai – tai normalios ir suprantamos reakcijos į ligos diagnozę.

2) Stenkitės surinkti kuo daugiau informacijos apie ligą, gydymąsi bei gydymosi keliamus šalutinius poveikius – tai gali padėti jaustis saugiau ir stiprinti kontrolės bei pasitikėjimo savimi jausmą.

3) Susipažinkite su žmonėmis, sergančiais ar sirgusiais tokia pat liga.

3 etapas: Pyktis (I)

´  Perėjęs šoko/netikėjimo/neigimo stadijas, žmogus atvirai pažvelgia į realybę: pamato, kad sunki liga – dalis gyvenimo.

Kodėl susirgę pykstame?

Dažniausia priežastis, jog jaučiamės, kad prarandame kontrolės jausmą. Mes įpratę rinktis, priimti sprendimus, tačiau susirgus tenka atsižvelgti į realybę, kurios nesirinkai – gyvenimą ištikus ligai.

3 etapas: Pyktis (II)

´  Neretai kyla pyktis – ant likimo, savęs, gydytojų, aplinkinių…

´  Ilgai trunkantis pyktis žymiai sustiprina stresą, todėl neretai pablogėja ir sveikata.

´  Artimiesiems sunku būti šalia pykstančio žmogaus, bet tada svarbu suprasti, kad pyktis nėra nukreiptas į juos asmeniškai, tai labiau vidinis žmogaus išgyvenimas.

´  Klausiama „Kodėl tai nutiko man/mano vaikui?“ „Ką padariau ne taip?“ ir t.t.

Kaip padėti sau pykčio etape?

1) Neslopinti savo jausmų. Išreiškus pyktį ir kitus sunkius jausmus, jie mažėja ir pasidaro lengviau.

2) Pykti ne ant savęs ar kitų, o priimti ligą kaip iššūkį.

3)  Semtis stiprybės iš įveikusių ligą žmonių istorijų, kurios atskleidžia, jog su liga galima gyventi kokybiškai ir visaverčiai.

4 etapas: Derybos

´  Žmogus bando sudaryti sandorį su Dievu, likimu, gydytojais ar pasąmone:

„Jei aš elgsiuos tinkamai, viskas bus gerai“; „Sutiksiu dėl šio gydymo, jei jis man tikrai padės“;  „Kai pasveiksiu pakeisiu savo gyvenimo būdą“ ir kt.

´  Atsiranda desperatiškas troškimas rasti 100% pasveikimą, todėl dažnai kreipiamasi į tuos, kurie garantuoja visišką pasveikimą.

Kaip sau padėti derybų etape?

1) Svarbu suprasti, kad liga nėra atpildas ar bausmė už ką nors ir ji niekur nedingsta magiškais būdais ar stebuklingų vaistų pagalba.

2) Kita vertus nereikia sau drausti ieškoti kitokios pagalbos, bet apie tai svarbu su kuo nors pasitarti.

3) Bažnyčių ir šventų vietų lankymas gali turėti teigiamą poveikį psichologinei savijautai.

5 etapas: Depresija

´  Ateina suvokimas, kad viskas nėra taip paprasta ir pasveikimo išsiderėti nepavyks.

´  Tada apima liūdesys. Žmogus išgyvena netektį savo ankstesnės gyvenimo vizijos – ko laukė, tikėjosi ateityje.

´  Noras pasislėpti nuo viso pasaulio.

´  Dėl gydymo atsiranda nuovargis, išsekimas, pablogėjusi nuotaika, padidėja jautrumas.

´  Vienatvės jausmas.

Kaip padėti sau depresijos etape?

1) Svarbu suvokti, kad šis laikotarpis – laikinas.

2) Diagnozė – ne pretekstas atsisakyti savo tikslų, siekių ir vilčių.

3) Svarbu nelikti su savo sunkumais vieniems.

4) Jei šis išgyvenamas etapas tęsiasi ilgą laiką, būtina kreiptis į psichiatrą, kuris skirs antidepresantus, ar psichologą, kuris padės išgyventi šį laikotarpį –įveikti baimes, stiprinti pasitikėjimą savimi ir viltį sveikti, jaustis geriau.

5) Draugų ir artimųjų parama ir pagalba.

6 etapas: Priėmimas

´  Žmogus suvokia, kad gali gyventi su liga, jos sukeltais pokyčiais. Iš naujo įvertinamas savo gyvenimas, planai, siekiai. Dažnai pasikeičia prioritetai, vertybės.

´  Šeimai pasiekus priėmimo etapą, jos nariai suartėja, atsiranda didesnis bendrumas, noras kartu kovoti su liga.

´  Liga nebeužima pagrindinės pozicijos, tampa tik dar viena gyvenimo dalimi šalia kitų – šeimos, tarpusavio santykių, kūrybos, poilsio ir t.t.

Kas Jums padeda kai yra sunku?

Kas dar gali padėti?

´  Emocinis GPS – vidinis jausmas kas man yra gerai, kas blogai

´  Atsisakymas „kažko“ laukti

´  Būti „čia ir dabar“

´  Relaksacijos, meditacija, joga, fizinis krūvis (pagal galimybės)

´  Savo nuovargio/nerimo/baimės piešimas. Tegul visa tai lieka popieriaus lape, spalvinimas, rašymas

´  Muzikos klausymasis

´  Malda

´  Naujos veiklos

´  Laikas su draugais ir artimaisiais

´  Minčių valdymas ir kt.

Sveikas mąstymas

´  Mūsų jausmai dažnai priklauso ne nuo paties įvykio, o nuo to kaip mes jį vertiname.

ABCD modelis

A – tai kas nutiko, įvykis.

B – įvykio įvertinimas, mintys.

C – jausmas. Kaip vertinate, tokį jausmą ir turite.

D – veiksmas. Aš sutrikęs, panikuoju, kažkam skambinu ir t. t.

Pakeitus B – vertinimą, mes galime pakeisti C ir D.

ABCD modelio pvz.:

A – įvykis – diagnozė „vėžys“;

B – situacijos įvertinimas – „Tai mirtina liga!“, „Aš mirsiu kančiose, man mažai beliko“;

C – jausmas – panika, šokas, sutrikimas, liūdesys;

D – veiksmas – užsidarymas, nenoras eiti pas gydytojus, nes labai baisu, apatija, užsisklendimas ir paramos neieškojimas.

SVARBU pakeisti mintį, pakeisti situacijos įvertinimą.

Kaip keisti mintį, situacijos vertinimą ?

´  Mes pratę 20 ar 60 ir daugiau metų mąstyti pagal vienodą scenarijų, todėl pakeisti tai sudėtinga, bet įmanoma.

´  Tai padaryti galima naudojantis „Sveikojo mąstymo taisyklėmis“.

5 sveikojo mąstymo taisyklės

Neigiamą, baisią mintį vertinam ją pagal penkis punktus:

  1. Ar ta mintis remiasi faktu?
  2. Ar ta mintis saugo mano gyvybę ir sveikatą?
  3. Ar ši mintis padeda pasiekti mano tikslus?
  4. Ar padeda spręsti konfliktines situacijas ir jų išvengti?
  5. Ar padeda man jaustis taip, kaip aš noriu jaustis?

Jei bent į tris punktus atsakome „ne“, vadinasi, ta mintis nėra sveika.  Ką darome toliau?

Ką darome toliau?

Bandome tą mintį performuluoti į sveikąją.

  1. Galima paimtų popieriaus lapą, padalintų jį per pusę ir kairėje pusėje surašytų baisias mintis (aš nepasveiksiu, numirsiu, chemoterapija mane nužudys, greitai numirsiu, mirsiu kančiose ir pan.).
  2. Kitoje lapo pusėje baisias mintis pakeičiame sveikomis mintimis.

Štai ką rašė pacientai

Bloga mintis: „Aš mirsiu nuo vėžio greitai ir skausmingai.“

Sveika mintis: „Aš nežinau, kada ir nuo ko numirsiu. Visi esame mirtingi ir kada nors numirsime. Tačiau dabar man svarbu daryti viską, kad jausčiausi pakankamai sveikas ir laimingas.“

Ar tai efektyvu?

´  Skausmas po tokių užsiėmimų mažėja 2–3–4 punktais.

´  Kad tas darbas nebūtų veltui, tas mintis reikia nuolat treniruoti.

´  Medituokit naujas, sveikas mintis kasdien bent tris kartus po 30s. Po 6-8 savaičių tokio darbo, jos taps automatinėmis.

´  Turėkite visada po ranką surašytą lapą sveikų/nesveikų minčių ir naudokitės juo tuo metu, kai užeina emocinis skausmas.

Kas man padeda sunkiausiomis akimirkomis: http://www.lifeguide.com.ua/eto-samyj-nezhnyj-i-chudesnyj-klip-o-zhizni-i-smerti-kotoryj-my-videli