[vc_row][vc_column][vc_column_text]Hospisas – įvairiausių pagalbų visuma, siekianti saugoti ir gerbti gyvybę iki pat paskutinio atodūsio.
Visada įsiklausome į paciento poreikius. Iš pradžių esame kviečiami teikti medicinos pagalbos, padėti buityje, pabūti, pabendrauti. Laikui bėgant išsiaiškiname poreikius ir stengiamės padaryti viską, kad sunkiai sergantis žmogus kuo mažiau kentėtų, nesijaustų vienišas, kad pradėtų kurti planus ir svajoti.
Su džiaugsmu pastebime ne tik kineziterapijos, osteopatijos, aromaterapijos, šachmatų teigiamą poveikį.
Tikru atradimu tapo POEZIJOS, kaip meno terapijos rūšies, efektas sunkių ligonių būklei gerinti.
Pasaulyje jau nuo 19 amžiaus pabaigos pradėtos studijos šia kryptimi ir sulaukta neįtikėtinų rezultatų. „Economist”, „The Week”, „Natur + Kosmos”, „Psychologie Heute”, „VDI-Nachrichten”, „Scientific American”, „Зa m’interesse”, „Label France” и „Science et vie” – žurnalai kuriuose nuolat spausdinami straipsniai apie poezijos poveikį sveikatai.
Vieno įdomaus tyrimo autoriai išnagrinėję Homero „Odisėjos“ ir „Iliados” poveikį žmogaus sveikatai ir padarė išvadą, jog šių veikalų poezija nepakeičia vaistų, bet gali tarnauti kaip papildoma terapija, kuri yra pigi ir be pašalinių efektų.
Be to eilėraščių mokymasis mintinai lavina atmintį. Šiuo metu įvairių krypčių mokslininkai mėgina išaiškinti terapinį poezijos efektą ligoniams, sergantiems demencija.
Išsamius mokslinius tyrimus neseniai atliko ir MTI vaikų onkologijos ir hematologijos N. N. Blochino Rusijos onkologijos mokslų
Pagal parengtą metodiką Onkologinio centro mažieji pacientai „Stebuklingą svajonių knygą”, kurioje rašė savo sukurtus eilėraščius bei spalvingai juos iliustravo.
Šio tyrimo pagrindinis tikslas buvo išskirti kiekvieno vaiko neįkainojamą ypatumą, parodyti jo svajonių svarbą. Tai turėjo padėti baimių nugalėjime ir kančios mažinime.
Tyrimo rezultatai pranoko visas viltis – vaikai emociškai ir fiziškai mobilizavosi chemoterapijos seansams, lengviau pakėlė skausmus. Vėžiu sergantieji vaikai poezijos galią išreiškė emociniu pakilimu, skausmų mažėjimu, svajonių formavimu ir realizavimu.
Efektas atsiliepė ir ligoniukų tėvams: jie pamatė vaikų kūrybines galimybes, gavo įrankį tolimesniam darbui. (šaltinis https://www.b17.ru/article/58946/).
VšĮ „Kauno hospiso namai“ savanoriai ir pacientai poezijoje atranda būdą užmegzti šiltesnius kontaktus, galimybę kalbėti apie dvasines būsenas, atyriau reikšti emocijas.
Poezija šalina vienišumą, atpalaiduoja spazmus, nukreipia dėmesį nuo stipraus fizinio skausmo į sielos gelmes.[/vc_column_text][/vc_column][/vc_row][vc_row][vc_column][vc_single_image img_size=”full” alignment=”center” style=”vc_box_outline” image=”id^11084|url^http://www.hospisopagalba.eu/wp-content/uploads/2017/05/KHN-foto-poezija.jpg|caption^null|alt^Būdai padėti sunkai sergančiam ligoniui. 6. Poezija|title^Būdai padėti sunkai sergančiam ligoniui. 6. Poezija|description^Būdai padėti sunkai sergančiam ligoniui. 6. Poezija
„][/vc_column][/vc_row][vc_row][vc_column][vc_column_text]Kauno hospiso savanoris poetas dalinasi:
„Aplankytos pacientės negalia – išsėtinė sklerozė. Ji prikaustyta prie invalido vežimėlio. Užkaitinę kavos, nusilupę po bananą ir perstatę vežimėlį prie lango (matosi žaluma ir gatvė) diskutavom nesirinkdami temų…Gyvenimas, darbas, pomėgiai… Skaitėm P. Širvio poeziją. Pacientė moka nemažai eilių mintinai.
Turėjau savo eilių ir naujai išleistą V. Dobrovolskienės poezijos knygelę „Ašara ant riešo”. Skaičiau empyriniu būdu pasirinktus eiliukus. Net kaip ir pažaidėm savotišką žaidimą: KĄ SIUNČIA MUMS VISATA šiais žodžiais. Man šis apsilankymas – neįkainojama gyvenimo patirtis ir suvokimas. Tikiuosi, kad ir pacientei.“
Klinikinis psichologas Julius Kvedarauskas straipsnyje apie poetinę terapiją rašo: „Poetinės terapijos ištakos yra pirmykštėje visuomenėje: žynių užkalbėjimuose, giesmėse, ritualuose. Poetinė terapija reiškia grožinės literatūros, dažniausiai poezijos, panaudojimą žmogaus sveikatos gerinimui.[] Vienas iš poetinės terapijos tikslų – suartinti dvi skirtingas disciplinas – literatūrą ir mediciną.[] Daktaras ir poetas Jack Coulehan tvirtina, jog poetinė terapija padeda medikams išgyventi ir giliau suvokti pacientų mirtį, ligas, sveikimą ir savo pačių būseną, lavina intuiciją ir moko tikro gailestingumo.“
Būkime gailestingi sunkiai sergantiems žmonėms ir jų artimiesiems, ieškokime ir mėginkime įvairius būdus pagerinti jų pilną kančios ir vienišumo būklę.
[/vc_column_text][/vc_column][/vc_row]