[vc_row][vc_column][vc_column_text]
Lietuvoje hospiso sąvoka dar neįprasta. Dažnai užduodami klausimai – kuo hospisas skiriasi nuo slaugos ligoninės, senelių namų, kokias paslaugas atlieka, kiek kainuoja?
Hospiso skirtumas nuo kitų panašių įstaigų:
1. Hospisas yra ne vien medicininė įstaiga. Tai MEDICININĖ+SOCIALINĖ+PSICHOTERAPINĖ+SIELOVADINĖ.
2. Hospiso globoje PACIENTAS+ARTIMASIS.
3. Paslaugos hospise NEMOKAMOS.
4. Paslaugų įvairovė NEAPRĖPIAMA.
5. Pacientų AMŽIUS ĮVAIRUS: nuo gimimo iki gilios senatvės.
Prieš mėnesį pasirūpinome, kad mūsų globojamų senjorų pora atsigultų į Slaugos ligoninę pasistiprinti.
Lankome senolius ten, kaip TIKRUS savo šeimos narius.[/vc_column_text][/vc_column][/vc_row][vc_row][vc_column width=”1/2″][vc_single_image img_size=”full” alignment=”right” style=”vc_box_outline” image=”id^11232|url^http://www.hospisopagalba.eu/wp-content/uploads/2017/08/Stasys-Aldona3.jpg|caption^null|alt^Hospiso dėmesys pacientui ir jo artimajam|title^Hospiso dėmesys pacientui ir jo artimajam|description^Hospiso dėmesys pacientui ir jo artimajam”][/vc_column][vc_column width=”1/2″][vc_column_text]
Praeitą savaitę ligonius aplankė „anūkėlė” (kaip jie vadina mūsų savanorę Ramintą) ir paskelbė Kauno savanorių Google grupėje džiugia žinią:
„Labai netikėtai ir beveik neplanuotai šiandien lankiau Stasį ir Aldoną slaugos ligoninėje. Labai manęs abu laukė. Stasys dar man miegant, 9 val. ryte paskambino ir užsakė atvežti jam spaudos.
Pirmiausia nuvykau ieškoti pagal Aldonos užsakymą, jai kepurės nuo saulės. Nupirkau labai smagią, su kaspinu, Aldona buvo labai patenkinta. Stasiui užsakytos spaudos negavau, teko nuvilti, bet pažadėjau kitą kartą būtinai parūpinti.
Man bevažiuojant, senoliai du kartus skambino nekantraudami, kada pasirodysiu Pabuvau apie pusantros valandos. Paplepėjome apie mano kaimą, darbus, mano senelius, judviejų sveikatą.
Atsisveikinant, kaip visada, Stasys mane palydėjo iki mašinos, kaip tikras džentelmenas, atidarė man dureles. Paplepėjom apie siaubingą Kauno eismą. Apsikabinome ir susimojavome iki sekančio karto.
[/vc_column_text][/vc_column][/vc_row][vc_row][vc_column][vc_column_text]
Jeigu kažkas iki manęs iš mūsų savanorių lankys juodu, Stasiui reikia SPAUDOS: KETVIRTADIENIAIS IŠEINANČIO SAVAITRAŠČIO „SAVAITĖ” IR ŠEŠTADIENIAIS PASIRODANČIŲ „VAKARO ŽINIŲ”. Dažniausiai jis gauna paprašę socialinių darbuotojų, tačiau naujus leidinius smagu gauti, todėl jis labai laukia.
Svarbu!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!
Trečiadienį STASIUKUI 75 ir, kaip suprantu iš jo kalbų, jis labai to laukia. Aš dirbu, tačiau būtų smagu, jeigu kažkas jį aplankytų ir nudžiugintų.
Dovanos, manau, nebesvarbios tokiame amžiuje, nors, nauja KEPURĖ NUO SAULĖS SU SNAPELIU, jam nepamaišytų. Juk jis toks mūsų šviesulys!”
Ir nors Stasys yra „tik” mūsų medicininės pacientės vyras – suskubome ruoštis šventei.
[/vc_column_text][/vc_column][/vc_row][vc_row][vc_column width=”1/2″][vc_column_text]
Savanoriai reagavo greitai:
Jūratė B.:„Galiu padovanoti kepuraite Stasiui“
Jūratė G.: „Tortuką būtinai pagaminsime“
Jūratė M.: „Užsakysiu norimos spaudos prenumeratą ir įteiksiu Stasiui.“
Nebūna pas mus švenčių be MENO. Šį kartą Slaugos ligoninės palatoje skambėjo EILĖRAŠČIAI – savanoris poetas Vitas P. ne tik sukūrė tinkamą atmosferą.
Jis nuoširdžiai vyriškai pasikalbėjo su Stasiu, kurio gyvenimas jau antras dešimtmetis – prie žmonos lovos.
[/vc_column_text][/vc_column][vc_column width=”1/2″][vc_single_image img_size=”full” alignment=”right” style=”vc_box_outline” image=”id^11236|url^http://www.hospisopagalba.eu/wp-content/uploads/2017/08/Stasys-Aldona-11.jpg|caption^null|alt^Hospiso dėmesys pacientui ir jo artimajam|title^Hospiso dėmesys pacientui ir jo artimajam|description^Hospiso dėmesys pacientui ir jo artimajam”][/vc_column][/vc_row][vc_row][vc_column][vc_column_text]
Vitas:
„Palatoje laukė ir Aldona, kuri ta proga paprašė surasti jos skrybėlę, kad gražiau atrodyti fotografijoje. Fotografavo Dovilė, tiek kiek leido Stasys, nes jis kaip šios šventės kaltininkas diktavo savo norus.
Tradiciškai sugiedojom:
,,su gimimo diena”, Jūratė įteikė sveikinimą ir prenumeratą, aš perskaičiau eiles apie ,,gaivų gimimo dienos rytą”, Kristina papuošė tasį naujų aksesuaru – kepure su snapeliu, o po to Kristina su Dovile pjaustė ir dalino tortą bei pilstė arbatą.
Aš reklamavau savo keptus obuolius ir garantavau Stasiui, kad nuo šitų obuolių būtinai susitvarkys jo žarnynas.
Kadangi su Stasiu susitinku antrą kartą, tai jau žinojau apie ką ir kaip su juo kalbėti. Prisiminimais ir pamąstymais noriai dalinomės ir radom temas dominančias mus.”
Dovilė savanorė – FOTOGRAFĖ:
„Linksmas tas mūsų Vitas, gerai, kad kartu važiavome, nes Stasiukui buvo linksmiau – vyriškai abu pakalbėjo:))”
Dovilės nuotraukose užfiksuota šventė pabrėžia ir paryškina šventės momentus. Ir galbūt Dovilė padovanos vieną iš nuotraukų mūsų porelei.
Na o reikalingus atributus šventei suruošė, tortą pjaustė, arbatą gamino ir dalino rūpestingos Kauno hospiso namų savanorių koordinatorės Kristinos Kr. rankos.
[/vc_column_text][/vc_column][/vc_row][vc_row][vc_column][vc_single_image img_size=”full” alignment=”center” style=”vc_box_outline” image=”id^11235|url^http://www.hospisopagalba.eu/wp-content/uploads/2017/08/Stasis-Aldona-1.jpg|caption^null|alt^Hospiso dėmesys pacientui ir jo artimajam|title^Hospiso dėmesys pacientui ir jo artimajam|description^Hospiso dėmesys pacientui ir jo artimajam”][/vc_column][/vc_row][vc_row][vc_column][vc_column_text]
O TUO METU, kol žavūs mūsų seneliai ilsisi ir švenčia Slaugos ligoninėje, jų namais rūpinamasi iš esmės: daromas nedidelis remontukas, šveičiami visi kampai.
Savanorė Jurgita:
„Juozas išnešė nebereikalingų daiktų maišus, senus kilimus. Mums pavyko ištraukti kilimą iš po lovos p.Aldonos kambaryje, prikroviau maišą sugedusio maisto iš šaldytuvo, kuri išeidama išnešiau išmesti.
Pripelijusių puodų ir lėkščių nepavyko išplauti, nes name vyksta vamzdynų remontai (ant durų radome raštelį, kad negalima leisti vandens).
Ištraukus kilimą, ten liko daug dulkiu ir žemių, šluotytę radau tik mažytę, bet pabijojau šluot ir dar su tokia maža, kad tik sukelsiu dar didesnį dulkiu debesį…”
Laukia didelis vargelis, kol viską iškopsime, ką žmonės prikaupė per kelis moters neįgalumo metus.
Dėl kiekvieno veiksmo tariamės su senoliais: ką galime išmesti, ką palikti, kurioje vietoje daugiau reikia sutelkti dėmesį, kokius darbus galima palikti kol jie grįš į savo namus.
Visko nepadarysime, ką suplanavome, bet vistiek jų lauks švarūs, šviesūs, kvepiantys dažais suremontuoti namai.
Taigi, kas yra HOSPISAS? Hospisas yra ŠEIMA pacientams, jų artimiesiems, savanoriams, personalui.
Hospisas – visas pasaulis, kurio netenka sunkiai sergantis, nepagydomas žmogus ir jo nuvargę nuo nuolatinės įtampos artimieji.
[/vc_column_text][/vc_column][/vc_row]