– mažinti pacientų fizines kančias ir (ar) jų išvengti;

– tiksliai nustatyti pacientus varginančius simptomus, juos kontroliuoti ir mažinti;

– nustatyti psichologines ir socialines paciento ir jo artimųjų problemas, padėti jas spręsti stiprinant norą gyventi, o mirtį laikant natūraliu procesu;

– pagerinti paciento ir jo artimųjų gyvenimo kokybę;

– padėti paciento šeimai ir (ar) jo artimiesiems netekties laikotarpiu

---

Paliatyviam gydyme neįmanoma žvelgti į žmogų tik kaip į paprastą biologinę būtybę.

Čia  nemažas dėmesys skiriamas paciento emocijoms, jausmams, poreikiams, kurie yra ypatingi dėl  esamos situacijos.

Stengiamasi su ligoniu užmegzti nuoširdžius ir pasitikinčius santykius, kad jis  nesibaimintų išsakyti savo vidinių rūpesčių. Pastebėta, kad pavykus tai padaryti net simptomų kontrolė tampa lengvesnė.

---

Tokie pokalbiai būna nereguliarūs, jų trukmė nėra nustatyta, net nebūtinai juos turi vesti psichiatrai, tiesiog užtenka žmogaus, kuris rūpinasi, domisi, randa laiko prisėsti šalia, o sustiprėjus skausmui aplanko dažniau.

---

Paliatyvioji pagalba stengdamasi integruoti psichologinius ir dvasinius žmogaus poreikius, leidžia žmogui išgyventi likusias dienas jaučiantis žmogumi, neprarandančiu vertės dėl ligos ar traumos.

Kai kas nors kalba apie mirtį su orumu arba orų mirimą, krikščionis tai supranta kaip tiesą, kuri teigia, kad kiekvienas žmogus bet kokioje būklėje išlaiko savo orumą, nes yra sukurtas pagal Dievo paveikslą ir panašumą bei yra pašauktas į bendrystę su Kūrėju.

Krikščionis supranta, kad tikras orumas yra suderinamas su kančia ir liga.

---

Būtina ugdyti ne mirties baimę, bet pagarbą mirčiai ir mirštančiajam skatinat norą sąmoningai dalyvauti šiame procese, kaip svarbiausiame ir paskutiniame savo gyvenimo patirties išgyvenime, kuris ugdo dvasinį asmenybės augimą.

---

Bet nepamirština, kad dvasingumas nėra tapatinamas religingumui, nes dvasingi yra ne tik religingi žmonės.

Todėl dvasinė pagalba negali  apsiriboti tik religinių įsitikinimų saugojimu ir sutvirtinimu.

---

„Svarbiausia. Kad kiekvienu atveju žmogui yra suteikiama galimybė naujai įvertinti savo gyvenimo tikslą ir prasmę, nes gyvenimo prasmė ir tikslas yra du patys svarbiausi dvasingumo aspektai“.

---

(Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, iš dalies pakeistu Protokolu Nr. 11, su papildomais protokolais Nr. 1, 4, 6 ir 7. // Valstybės žinios. 2000. Nr. 96 – 3016.)

---

Paliatyvioji pagalba padeda šeimoms susidoroti su paciento liga ir netektimi. Šeima yra paliatyviosios pagalbos vienetas.

Šeimos nariai turi savo individualias problemas ir sunkumus.<…> Pagalba netekties atveju turi prasidėti anksčiau nei pacientas miršta“.

---

(Paliatyvios pagalbos organizavimas: Rekomendacijos Europos šalių parlamentams ir vyriausybėms / Europos Sąjungos Ministrų Taryba. – Kaunas: Morkūnas ir Ko, 2005. P. 23.)

Parama netekusiems artimųjų turėtų būti teikiama visose paliatyvios pagalbos teikimo įstaigose, bet kaip žinia, ši sritis viena iš labiausia apleistų, nors turėtų būti plėtojama siekiant svarbiausia paciento artimiesiems padėti suprasti jų gebėjimą emociškai ir praktiškai palaikyti pacientą, prisitaikyti prie proceso bei įveikti sielvartą ir netektį.

Esant reikalui ypatingas dėmesys turi būti skiriamas profilaktikai ir gydymui nuo depresijos ir išsekimo. Dažnai artimuosius, ypač jei jie patys slaugė sunkai sergantį savo šeimos narį ištinka išsekimas, o esant artimesniems ryšiams ir depresija patyrus netektį.

Mirštančiojo žmogaus teisės

(Šaltinis „American Journal of Nursing“. 1975. Michigan. P. 99)

1.Aš turiu būti gydomas, kaip kiekvienas žmogus, kol numirsiu.

2. Aš turiu teisę turėti viltį, kokie pasikeitimai bebūtų manyje.

3. Aš turiu teisę į rūpestį tų, kurie gali palaikyti mano viltį, kad ir kokia nedidelė ji bebūtų.

4. Aš turiu teisę, išreikšti savo jausmus ir jaudinimąsi dėl artėjančios mirties.

5. Aš turiu teisę dalyvauti priimant sprendimus dėl mano (rūpybos) priežiūros.

6. Aš turiu teisę tikėtis gydytojų dėmesio ir slaugos, nors tai bebūtų nebegydymas, o tik kančių palengvinimas.

7. Aš turiu teisę būti išlaisvintas iš kančių ir skausmo.

8. Aš turiu teisę mirti ne vienišas.

9. Aš turiu teisę nebūti išnaudotas.

10. Aš turiu teisę susilaukti pagalbos iš šeimos narių ir šeimos nariams pripažįstant mano mirtį.

11. Aš turiu teisę mirti susitaikęs su visais ir nepraradęs žmogiškojo orumo.

12. Aš turiu teisę išlaikyti savo individualumą ir nebūti teisiamas už savo sprendimus, nors jie galbūt prieštarautų kitų nuomonei.

13. Aš turiu teisę aptarinėti ir išdėstyti mano religinius ar dvasinius patyrimus, kad ir ką tai galėtų reikšti aplinkiniams.

14. Aš turiu teisę laukti, kad žmogaus šventumas ir neliečiamumas bus gerbiamas ir po mano mirties.

15. Aš turiu teisę į rūpestį ir priežiūrą jautrių, išsilavinusių žmonių, kurie atkreiptų dėmesį ir suprastų mano reikmes, ir galėtų padėti jas patenkinti, padėdami pasitikti mirtį.

16. Aš turiu teisę, kad į mano klausimus atsakytų teisingai ir garbingai.

TAIKOMI VISIEMS PACIENTAMS:

paciento sveikatos būklės vertinimas, reikiamų tyrimų ir stebėsenos skyrimas;

gydymas vaistais;

slaugos poreikių nustatymas ir jų įgyvendinimas (gyvybinių veiklų vertinimas ir stebėjimas, slaugos plano sudarymas, paciento asmens higiena, pragulų profilaktika ir kt.);

psichologinė pagalba, individuali ar grupinė psichoterapija pacientui ir (arba) jo artimiesiems;

socialinių poreikių vertinimas bei stebėjimas, socialinės pagalbos planavimas ir teikimas, tarpininkavimas sprendžiant socialines problemas;

paciento ir jo artimųjų mokymas;

TAIKOMI ESANT POREIKIUI:

dirbtinė plaučių ventiliacija;

deguonies terapija;

antivirusinis, chemoterapinis gydymas;

enterinis ir (ar) parenterinis maitinimas;

žarnyno valymas;

invazinės skausmo malšinimo paslaugos;

besikaupiančių skysčių šalinimas iš kūno ertmių (pilvo, krūtinplėvės ir kt.);

stomų ir dirbtinių angų priežiūra;

skrandžio ir dvylikapirštės žarnos zondavimas;

skysčių išsiurbimas iš kvėpavimo takų;

šlapimo pūslės kateterizavimas;

alternatyvus gydymas ne vaistais;

žaizdų, opų, pragulų priežiūra.

PACIENTUI AR (IR) JO ARTIMIESIEMS PAGEIDAUJANT, pacientui ar (ir) jo artimiesiems teikiama dvasinė pagalba.

TAIP PAT ŠI PAGALBA GALI BŪTI TEIKIAMA PALIATYVIOSIOS PAGALBOS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS SPECIALISTAMS.

Dvasinę pagalbą teikia dvasinės misijos grupė – kapelionas ir dvasiniai asistentai.